Pandeminiu laikotarpiu atlikti moksliniai tyrimai parodė, jog psichologinė žmonių būklė COVID-19 viruso akivaizdoje išties pašlijo: padaugėjo besiskundžiančių padidėjusiu nerimu, depresija, panikos priepuoliais bei sutrikusiu miegu.
Visi tai jaučiame: gyvename įtemptu laikotarpiu, o jau kurį laiką Ukrainoje vykstantys baisūs įvykiai tiesiogiai atsiliepia ir daugelio žmonių emocinei būklei.
Sveikas gyvenimo būdas ne tik padeda valdyti širdies ir kraujagyslių ligų riziką, palengvina jų eigą, bet ir sumažina nemalonius simptomus.
Sveikata svarbiausias žmogaus turtas, kuriuo privalu rūpintis.
Šlapimo nelaikymas, arba inkontinencija, šiandien yra tapęs itin dažna problema — su ja susiduria net kas trečia moteris.
Ir vėl juokiantis nutekėjo šlapimas? Atrodo, negalite net ramiai nusičiautėti, nes bijote, jog tai ir vėl pasikartos? Mylėjimasis su vyru ėmė kelti įtampą, nes nuolatos vargina šlapimo nelaikymas? Bijote planuoti tolimesnes keliones nežinomais maršrutais, nes žinote, kad ne laiku išsiskyręs šlapimas greičiausiai užklups būtent tada, kai arti nebus tualeto? Jeigu į šiuos klausimus atsakėte „taip“, esate viena iš daugybės moterų, kurias vargina nemalonumą ir dažnai gėdą kelianti problema — šlapimo nelaikymas.
„Žuvų taukai – vienas iš svarbiausių papildų visais metų laikais.
Žuvų taukai – vienas svarbiausių visų laikų maisto papildų.
Prieš pradedant vartoti žuvų taukus patartina apsibrėžti, kokį tikslą norime pasiekti – sustiprinti imuninę sistemą, paskatinti smegenų veiklą, stiprinti regėjimą, sumažinti cholesterolio kiekį, nuovargio jausmą ar pagerinti odos būklę.
Daugėja tyrimų, įrodančių, kad vitaminas D palengvina COVID-19 ligą Pakankamas vitamino D kiekis 5 kartus sumažina tikimybę sirgti sunkia COVID-19 ligos forma ir gali 3 kartus sumažinti tikimybę užsikrėsti COVID-19 – tai pagrindinė didelės apimties tyrimo, paskelbto pernai lapkritį tarptautiniame klinikinės praktikos žurnale „International Journal of Clinical Practice“, išvada.
Su vitamino D trūkumu ar net stygiumi susiduria didžioji dalis Lietuvos gyventojų.
Norintys sulieknėti dažnai daro tą pačią klaidą – pirmiausiai iš savo mitybos raciono išbraukia riebalus.
Sugrįžus po atostogų vis dar dažnam tenka išgirsti pastabą: „Visai neįdegei“, lyg taip būtų matuojama poilsio kokybė.
Virškinimas – suvalgyto maisto pavertimas mūsų kūnui būtina energija ir statybinėmis medžiagomis – yra subtilus ir sudėtingas procesas.
Patarimai, kurie padės palaikyti kepenų veiklą: - valgykite reguliariai, - mažinkite porcijų dydį (saujos dydžio porcija, jei turite antsvorio), - gaminkite maistą ant garų, virkite, troškinkite, - dažniau rinkitės augalini, šviežią, neapdorotą maistą, vartokite daugiau grudų, ląstelienos, kurios gausu daržovėse, - žuvį valgykite ne mažiau nei 2-3 kartus per savaitę, - gerkite pakankamai vandens, - papildykite mitybą kepenis saugančiais augalais (pavyzdžiui deriniu iš kurkumino, silimarino ir piperino), trūkstamais vitaminais ir mineralais.
„Valentis“ įkūrimo pradžia skaičiuoja jau daugiau nei amžių.
Graži, skaisti, švytinti — ne paslaptis, kad norint džiaugtis tokia veido oda, būtina skirti laiko ir dėmesio tinkamai jos priežiūrai.
Ar švytinti, pridrėkinta, pailsėjusi, gaivi veido oda, pasiekiama vos per 15-20 minučių jums skamba patraukliai? Sutikite, tik retas į šį klausimą atsakytų „ne“.
Jei moters mityba subalansuota, nėra jokių ligų ir nusiskundimų, laukiantis ir žindant pakanka vartoti tik keletą vitaminų: nuo nėštumo pradžios – folio rūgštį ir vitaminą D, o vėliau pagal poreikį prijungti geležį ir magnį.
Prasidėjęs ruduo daugeliui reiškia atostogų pabaigą ir grįžimą prie senų ar naujų darbų.
Ar girdėjote posakį, kad net 99 procentai dalykų, dėl kurių jaudinamės, dažniausiai nenutinka? Ir vis dėlto, stresas bei nerimas šiandien yra tapę daugelio mūsų kasdienio gyvenimo palydovais: Eurostat duomenimis, nerimas užima net antrąją vietą tarp ES šalyse dažniausiai diagnozuojamų psichinės sveikatos sutrikimų, ir nusileidžia tik depresijai.
Pandeminiu laikotarpiu atlikti moksliniai tyrimai parodė, jog psichologinė žmonių būklė COVID-19 viruso akivaizdoje išties pašlijo: padaugėjo besiskundžiančių padidėjusiu nerimu, depresija, panikos priepuoliais bei sutrikusiu miegu.
Praėjo laikai, kai mamos, norėdamos išmokyti dukras rūpintis savo intymia higiena, pakišdavo brošiūrą.
Šiandien vis daugiau darbingo amžiaus žmonių susiduria su svarbiausio organo – širdies ir kraujagyslių ligomis.
Vis labiau vėstant orams, rečiau džiuginant saulės spinduliams ir trumpėjant dienoms, prasideda ne tik peršalimo ligų sezonas: daugelis iš mūsų pajaučia ir psichologinės savijautos sušlubavimą.
Paskutiniai keleri metai į visų gyvenimus atnešė nemažai nerimo.
„Nuostabiausias, magiškiausias, šventiškiausias metų laikas” — nors daugelis žmonių Kalėdas apibūdina būtent taip ir džiaugiasi šventiniais papuošimais bei kalėdinėmis eglutėmis, vis dėlto taip jaučiasi toli gražu ne visi.
Šaltuoju metų laiku svarbu ne tik stiprinti organizmą, bet nepamiršti ir akių.
Sausų akių sindromas, greitai pavargstančios ir jautrios akys, suprastėjęs regėjimas… Tai — tik kelios priežastys, rodančios, kad reikėtų labiau pasirūpinti savo akimis, bene svarbiausiu žmogaus jutimo organu, kurio dėka gauname net 80 procentų visos informacijos.
