Pandeminiu laikotarpiu atlikti moksliniai tyrimai parodė, jog psichologinė žmonių būklė COVID-19 viruso akivaizdoje išties pašlijo: padaugėjo besiskundžiančių padidėjusiu nerimu, depresija, panikos priepuoliais bei sutrikusiu miegu.
Visi tai jaučiame: gyvename įtemptu laikotarpiu, o jau kurį laiką Ukrainoje vykstantys baisūs įvykiai tiesiogiai atsiliepia ir daugelio žmonių emocinei būklei.
Planuojant nėštumą tradiciškai akcentuojama folio rūgšties svarba, tačiau specialistai pabrėžia, kad vien jos nepakanka.
Daugelis moterų, ypač po gimdymo, dažnai susiduria su vienokiais ar kitokiais sveikatos iššūkiais, tačiau dažnu atveju apie tai nėra garsiai kalbama.
„Gera savijauta nėra atsitiktinumas.
Su vitamino D trūkumu ar net stygiumi susiduria didžioji dalis Lietuvos gyventojų.
Norintys sulieknėti dažnai daro tą pačią klaidą – pirmiausiai iš savo mitybos raciono išbraukia riebalus.
Sugrįžus po atostogų vis dar dažnam tenka išgirsti pastabą: „Visai neįdegei“, lyg taip būtų matuojama poilsio kokybė.
Šiandien vis daugiau žmonių kenčia nuo vitamino D trūkumo, lemiančio nuotaikos sutrikimus, energijos stoką, dažnesnę migreną ir net padidintą lėtinių ligų riziką.
Natokinazė – tai biologiškai aktyvi medžiaga, gaunama iš tradicinio japoniško maisto produkto natto, gaminamo fermentuojant sojų pupeles.
Jei užsikemša virtuvėje kriauklė, mes kviečiame santechniką.
Kai mama rūpinasi visais, kas pasirūpina ja? Kasdienis skubėjimas, rūpestis šeima, darbai ir nuolatinis dėmesys kitiems dažnai palieka labai mažai erdvės jai pačiai.
Sveikata svarbiausias žmogaus turtas, kuriuo privalu rūpintis.
Gliukozės revoliucija – tai naujas požiūris į pridėtinio cukraus ir perteklinių angliavandenių poveikį sveikatai, ilgaamžiškumui ir kasdienei žmogaus savijautai.
Pertekliniai angliavandeniai ir cukrus: kaip jie veikia žmogaus organizmą? Šiuolaikinė mityba, perpildyta perdirbto cukraus ir greitai virškinamų angliavandenių, kelia rimtą grėsmę sveikatai.
Kodėl vartojame tiek daug cukraus? Cukraus suvartojimo mastai pasaulyje auga dėl kelių priežasčių.
Apie kenksmingą oksidacinio streso poveikį žmogaus organizmui dažniausiai girdime senėjimo kontekste.
Ilgaamžiškumo ir sveikatingumo kontekste jau kurį laiką girdime apie biologinį amžių – tikrąją organizmo būklę, kuri gali skirtis nuo mūsų chronologinio amžiaus arba metų, kuriuos esame nugyvenę.
Prasidėjęs ruduo daugeliui reiškia atostogų pabaigą ir grįžimą prie senų ar naujų darbų.
Ar girdėjote posakį, kad net 99 procentai dalykų, dėl kurių jaudinamės, dažniausiai nenutinka? Ir vis dėlto, stresas bei nerimas šiandien yra tapę daugelio mūsų kasdienio gyvenimo palydovais: Eurostat duomenimis, nerimas užima net antrąją vietą tarp ES šalyse dažniausiai diagnozuojamų psichinės sveikatos sutrikimų, ir nusileidžia tik depresijai.
Pandeminiu laikotarpiu atlikti moksliniai tyrimai parodė, jog psichologinė žmonių būklė COVID-19 viruso akivaizdoje išties pašlijo: padaugėjo besiskundžiančių padidėjusiu nerimu, depresija, panikos priepuoliais bei sutrikusiu miegu.
Paskutiniai keleri metai į visų gyvenimus atnešė nemažai nerimo.
„Nuostabiausias, magiškiausias, šventiškiausias metų laikas” — nors daugelis žmonių Kalėdas apibūdina būtent taip ir džiaugiasi šventiniais papuošimais bei kalėdinėmis eglutėmis, vis dėlto taip jaučiasi toli gražu ne visi.
Šaltuoju metų laiku svarbu ne tik stiprinti organizmą, bet nepamiršti ir akių.
Sausų akių sindromas, greitai pavargstančios ir jautrios akys, suprastėjęs regėjimas… Tai — tik kelios priežastys, rodančios, kad reikėtų labiau pasirūpinti savo akimis, bene svarbiausiu žmogaus jutimo organu, kurio dėka gauname net 80 procentų visos informacijos.
Virškinimas – suvalgyto maisto pavertimas mūsų kūnui būtina energija ir statybinėmis medžiagomis – yra subtilus ir sudėtingas procesas.
Patarimai, kurie padės palaikyti kepenų veiklą: - valgykite reguliariai, - mažinkite porcijų dydį (saujos dydžio porcija, jei turite antsvorio), - gaminkite maistą ant garų, virkite, troškinkite, - dažniau rinkitės augalini, šviežią, neapdorotą maistą, vartokite daugiau grudų, ląstelienos, kurios gausu daržovėse, - žuvį valgykite ne mažiau nei 2-3 kartus per savaitę, - gerkite pakankamai vandens, - papildykite mitybą kepenis saugančiais augalais (pavyzdžiui deriniu iš kurkumino, silimarino ir piperino), trūkstamais vitaminais ir mineralais.
Jei moters mityba subalansuota, nėra jokių ligų ir nusiskundimų, laukiantis ir žindant pakanka vartoti tik keletą vitaminų: nuo nėštumo pradžios – folio rūgštį ir vitaminą D, o vėliau pagal poreikį prijungti geležį ir magnį.
Pirmas numeris – klasikinė folio rūgštis Nesvarbu, kokioje šalyje lauksitės vaikučio, kelintas bus nėštumas, koks jūsų amžius ar sveikatos būklė, jums bus rekomenduojama vartoti folio rūgštį.
Renkantis nėštukių papildus ir sudarant meniu, būtina pagalvoti ir apie choliną.
Ir vėl juokiantis nutekėjo šlapimas? Atrodo, negalite net ramiai nusičiautėti, nes bijote, jog tai ir vėl pasikartos? Mylėjimasis su vyru ėmė kelti įtampą, nes nuolatos vargina šlapimo nelaikymas? Bijote planuoti tolimesnes keliones nežinomais maršrutais, nes žinote, kad ne laiku išsiskyręs šlapimas greičiausiai užklups būtent tada, kai arti nebus tualeto? Jeigu į šiuos klausimus atsakėte „taip“, esate viena iš daugybės moterų, kurias vargina nemalonumą ir dažnai gėdą kelianti problema — šlapimo nelaikymas.
Šlapimo nelaikymas, arba inkontinencija, šiandien yra tapęs itin dažna problema — su ja susiduria net kas trečia moteris.
Praėjo laikai, kai mamos, norėdamos išmokyti dukras rūpintis savo intymia higiena, pakišdavo brošiūrą.
Pastebėjote, kad energijos atsargos ėmė sekti greičiau nei įprastai, o kūnas jaučiasi apsunkęs? Galbūt taip pat sulėtėjo virškinimas, dažniau jaučiate alkį bei troškulį, oda tapo jautresnė, suprastėjo miego kokybė? Šie ženklai gali rodyti, kad organizmo gebėjimas natūraliai šalinti toksinus bei palaikyti sklandžią medžiagų apykaitą yra nusilpęs.
Tinkama, subalansuota mityba yra vienas kertinių sveikos gyvensenos pagrindų.
Nevaisingumas – opi tema, kuri vis dar dažnai klaidingai suvokiama kaip moters sveikatos iššūkis.
