Pandeminiu laikotarpiu atlikti moksliniai tyrimai parodė, jog psichologinė žmonių būklė COVID-19 viruso akivaizdoje išties pašlijo: padaugėjo besiskundžiančių padidėjusiu nerimu, depresija, panikos priepuoliais bei sutrikusiu miegu.
Visi tai jaučiame: gyvename įtemptu laikotarpiu, o jau kurį laiką Ukrainoje vykstantys baisūs įvykiai tiesiogiai atsiliepia ir daugelio žmonių emocinei būklei.
Su vitamino D trūkumu ar net stygiumi susiduria didžioji dalis Lietuvos gyventojų.
Norintys sulieknėti dažnai daro tą pačią klaidą – pirmiausiai iš savo mitybos raciono išbraukia riebalus.
Sugrįžus po atostogų vis dar dažnam tenka išgirsti pastabą: „Visai neįdegei“, lyg taip būtų matuojama poilsio kokybė.
Šiandien vis daugiau žmonių kenčia nuo vitamino D trūkumo, lemiančio nuotaikos sutrikimus, energijos stoką, dažnesnę migreną ir net padidintą lėtinių ligų riziką.
Planuojant nėštumą tradiciškai akcentuojama folio rūgšties svarba, tačiau specialistai pabrėžia, kad vien jos nepakanka.
Sveikas gyvenimo būdas ne tik padeda valdyti širdies ir kraujagyslių ligų riziką, palengvina jų eigą, bet ir sumažina nemalonius simptomus.
Natokinazė – tai biologiškai aktyvi medžiaga, gaunama iš tradicinio japoniško maisto produkto natto, gaminamo fermentuojant sojų pupeles.
Jei užsikemša virtuvėje kriauklė, mes kviečiame santechniką.
Sveikata svarbiausias žmogaus turtas, kuriuo privalu rūpintis.
Gliukozės revoliucija – tai naujas požiūris į pridėtinio cukraus ir perteklinių angliavandenių poveikį sveikatai, ilgaamžiškumui ir kasdienei žmogaus savijautai.
Pertekliniai angliavandeniai ir cukrus: kaip jie veikia žmogaus organizmą? Šiuolaikinė mityba, perpildyta perdirbto cukraus ir greitai virškinamų angliavandenių, kelia rimtą grėsmę sveikatai.
Kodėl vartojame tiek daug cukraus? Cukraus suvartojimo mastai pasaulyje auga dėl kelių priežasčių.
Prasidėjęs ruduo daugeliui reiškia atostogų pabaigą ir grįžimą prie senų ar naujų darbų.
Ar girdėjote posakį, kad net 99 procentai dalykų, dėl kurių jaudinamės, dažniausiai nenutinka? Ir vis dėlto, stresas bei nerimas šiandien yra tapę daugelio mūsų kasdienio gyvenimo palydovais: Eurostat duomenimis, nerimas užima net antrąją vietą tarp ES šalyse dažniausiai diagnozuojamų psichinės sveikatos sutrikimų, ir nusileidžia tik depresijai.
Paskutiniai keleri metai į visų gyvenimus atnešė nemažai nerimo.
„Nuostabiausias, magiškiausias, šventiškiausias metų laikas” — nors daugelis žmonių Kalėdas apibūdina būtent taip ir džiaugiasi šventiniais papuošimais bei kalėdinėmis eglutėmis, vis dėlto taip jaučiasi toli gražu ne visi.
Apie kenksmingą oksidacinio streso poveikį žmogaus organizmui dažniausiai girdime senėjimo kontekste.
Ilgaamžiškumo ir sveikatingumo kontekste jau kurį laiką girdime apie biologinį amžių – tikrąją organizmo būklę, kuri gali skirtis nuo mūsų chronologinio amžiaus arba metų, kuriuos esame nugyvenę.
Virškinimas – suvalgyto maisto pavertimas mūsų kūnui būtina energija ir statybinėmis medžiagomis – yra subtilus ir sudėtingas procesas.
Patarimai, kurie padės palaikyti kepenų veiklą: - valgykite reguliariai, - mažinkite porcijų dydį (saujos dydžio porcija, jei turite antsvorio), - gaminkite maistą ant garų, virkite, troškinkite, - dažniau rinkitės augalini, šviežią, neapdorotą maistą, vartokite daugiau grudų, ląstelienos, kurios gausu daržovėse, - žuvį valgykite ne mažiau nei 2-3 kartus per savaitę, - gerkite pakankamai vandens, - papildykite mitybą kepenis saugančiais augalais (pavyzdžiui deriniu iš kurkumino, silimarino ir piperino), trūkstamais vitaminais ir mineralais.
Jei moters mityba subalansuota, nėra jokių ligų ir nusiskundimų, laukiantis ir žindant pakanka vartoti tik keletą vitaminų: nuo nėštumo pradžios – folio rūgštį ir vitaminą D, o vėliau pagal poreikį prijungti geležį ir magnį.
Pirmas numeris – klasikinė folio rūgštis Nesvarbu, kokioje šalyje lauksitės vaikučio, kelintas bus nėštumas, koks jūsų amžius ar sveikatos būklė, jums bus rekomenduojama vartoti folio rūgštį.
Renkantis nėštukių papildus ir sudarant meniu, būtina pagalvoti ir apie choliną.
Ir vėl juokiantis nutekėjo šlapimas? Atrodo, negalite net ramiai nusičiautėti, nes bijote, jog tai ir vėl pasikartos? Mylėjimasis su vyru ėmė kelti įtampą, nes nuolatos vargina šlapimo nelaikymas? Bijote planuoti tolimesnes keliones nežinomais maršrutais, nes žinote, kad ne laiku išsiskyręs šlapimas greičiausiai užklups būtent tada, kai arti nebus tualeto? Jeigu į šiuos klausimus atsakėte „taip“, esate viena iš daugybės moterų, kurias vargina nemalonumą ir dažnai gėdą kelianti problema — šlapimo nelaikymas.
Šlapimo nelaikymas, arba inkontinencija, šiandien yra tapęs itin dažna problema — su ja susiduria net kas trečia moteris.
Daugelis moterų, ypač po gimdymo, dažnai susiduria su vienokiais ar kitokiais sveikatos iššūkiais, tačiau dažnu atveju apie tai nėra garsiai kalbama.
Praėjo laikai, kai mamos, norėdamos išmokyti dukras rūpintis savo intymia higiena, pakišdavo brošiūrą.
„Gera savijauta nėra atsitiktinumas.
Daugėja tyrimų, įrodančių, kad vitaminas D palengvina COVID-19 ligą Pakankamas vitamino D kiekis 5 kartus sumažina tikimybę sirgti sunkia COVID-19 ligos forma ir gali 3 kartus sumažinti tikimybę užsikrėsti COVID-19 – tai pagrindinė didelės apimties tyrimo, paskelbto pernai lapkritį tarptautiniame klinikinės praktikos žurnale „International Journal of Clinical Practice“, išvada.
Šiandien vis daugiau darbingo amžiaus žmonių susiduria su svarbiausio organo – širdies ir kraujagyslių ligomis.
Sausų akių sindromas, greitai pavargstančios ir jautrios akys, suprastėjęs regėjimas… Tai — tik kelios priežastys, rodančios, kad reikėtų labiau pasirūpinti savo akimis, bene svarbiausiu žmogaus jutimo organu, kurio dėka gauname net 80 procentų visos informacijos.
Šaltuoju metų laiku svarbu ne tik stiprinti organizmą, bet nepamiršti ir akių.
Nevaisingumas – opi tema, kuri vis dar dažnai klaidingai suvokiama kaip moters sveikatos iššūkis.
Pandeminiu laikotarpiu atlikti moksliniai tyrimai parodė, jog psichologinė žmonių būklė COVID-19 viruso akivaizdoje išties pašlijo: padaugėjo besiskundžiančių padidėjusiu nerimu, depresija, panikos priepuoliais bei sutrikusiu miegu.
