Ko trūksta mamai?
Jei moters mityba subalansuota, nėra jokių ligų ir nusiskundimų, laukiantis ir žindant pakanka vartoti tik keletą vitaminų: nuo nėštumo pradžios – folio rūgštį ir vitaminą D, o vėliau pagal poreikį prijungti geležį ir magnį.
Gydytoja endokrinologė Lina Orlovskaja
Vitamino D deficitas
Nėštumo ir žindymo laikotarpiu patariama atidžiau stebėti, kiek vitamino D gauname, ir prireikus atsargas papildyti. Šis moters gyvenimo etapas – viena iš vitamino D „duobių“.
Atsiradus galimybei pasidaryti vitamino D kiekio kraujyje turimą, paaiškėjo, kad jo trūksta daugumai. Ypač atidžios šiam trūkumui turi būti besilaukiančios ir maitinančios mamos, nes yra atsakingos už du. Kai mamai trūksta vitamino D, nukenčia ir vaikutis.
Kodėl vitaminas D toks svarbus? Organizme jis veikia kaip hormonas ir dalyvauja visų organų veikloje: reguliuoja kaulų bei dantų mineralizacijos procesus, dalyvauja imuninės bei endokrininės sistemų veikloje, svarbus psichologinei būklei, pažintinėms funkcijoms, apsaugo nuo depresijos, onkologinių ligų, insulto, infarkto. Vitaminas D skatina gamintis laimės hormoną endorfiną, nuo kurio priklauso mūsų teigiamos emocijos.
Kiek vitamino D taip reikia mamai
Nėštumo metu, ypač žiemą ir pavasarį, vienai moteriai iš keturių trūksta vitamino D. Tiek nėštumo (ypač trečiąjį trimestrą), tiek žindymo metu išauga kalcio poreikis, nes jis reikalingas ir moters organizmui, ir vaisiaus kaulams bei kitiems organams formuotis, ir pieno gamybai. Vitaminas D labai svarbus kalcio pasisavinimui. Net jei kalcio pakaks, o vitamino D trūks, reikalingi procesai moters organizme nevyks.
Iki šiol buvo neaišku, ar vitaminas D nėštumo metu turi įtakos vaiko kaulų būklei ir vystymuisi po gimimo. Neseniai paskelbti ilgai trukusio tyrimo duomenys parodė, kad šis efektas užtrunka, iki kol vaikui sukanka 20 metų, ir yra reikšmingas!
Yra atlikta įvairiausių tyrimų, kurie atskleidė tokius faktus:
- Jei besilaukiančiai moteriai pakanka vitamino D, mažėja preeklampsijos tikimybė.
- Pakankamas šio vitamino kiekis nėštumo metu mažina gestacinio diabeto riziką mamai ir – ateityje – I tipo diabeto riziką vaikui.
- Jei mamai nėštumo metu pakako vitamino D, vaikutis ateityje bus labiau atsparus viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis, astmai.
- Vitaminas D žindymo metu svarbus kūdikio kaulų būklei ir imunitetui. Jeigu mamos piene pakaks vitamino D, jo gaus ir vaikutis.
- Mokslinės studijos atskleidė ryšį tarp vitamino D trūkumo ir pogimdyminio liūdesio (baby blues) ar net pogimdyminės depresijos. Jei vitamino D pakanka, mažiau tikėtini mamos nuotaikų svyravimai, emocinis nestabilumas, jautrumas.
Kaip sužinoti, ar pakanka
Paprasčiausia atlikti kraujo tyrimą, kuris parodo, ar vitamino D pakanka, nes organizmas ilgai nesiunčia signalų, kad jam šio vitamino trūksta. Geriausia tyrimą atlikti nėštumo pradžioje ir po to atlikti kas 2–3 mėnesius, kol baigsite žindyti.
Nėštumo ir žindymo metu dera palaikyti vitamino D koncentraciją kraujo serume 75–100 nmol/l. Moterims, gyvenančioms Vidurio Europoje ir planuojančioms nėštumą, vitamino D reikėtų vartoti po 800–2000 TV (tarptautinius vienetus) per dieną. Nėštumo metu papildomas vitamino D vartojimas turėtų būti pradėtas kuo anksčiau. Rekomenduojama vitamino D dienos dozė – 1500–2000 TV. Žindymo metu rekomenduojama vitamino D dienos dozė –1000–1500 TV.
Jei po 2–3 mėnesių vitamino D koncentracija, vartojant vitaminą D minėtomis dozėmis, beveik nepadidėjo, gali būti, kad yra sutrikęs vitamino D pasisavinimas. Todėl būtina pasitarti su šeimos gydytoju, kartu spręsti, kokius vitamino D preparatus pasirinkti. Kiaušiniuose, piene, jūrų žuvyse, saulėje buvusiuose grybuose irgi yra vitamino D. Tačiau neįmanoma kasdien suvalgyti tokio šių produktų kiekio, kuris patenkintų vitamino D poreikį.
Patogu kombinuoti su folio rūgštimi
Klaidingai manoma, kad folio rūgšties moteriai papildomai reikia tik pirmaisiais nėštumo mėnesiais. Jos reikia ne tik laukiantis, bet ir maitinant, nes folio rūgštis būtina kiekvienai ląstelei susidaryti ir augti, baltymų apykaitai, normaliai smegenų funkcijai, kepenų veiklai, raudonųjų kraujo ląstelių susidarymui kaulų čiulpuose ir geležies panaudojimui organizme, protinei ir emocinei sveikatai, net grožiui – pavyzdžiui, sveikiems plaukams.
Kadangi folio rūgšties atsargos organizme nesusidaro, privalote jos gauti kiekvieną dieną. Folio rūgšties šaltiniai yra lapinės daržovės (petražolės, špinatai, romaninės salotos ir kt.), subproduktai (kepenys, inkstai), kiaušiniai, pieno produktai, mielės. Termiškai apdorojant maistą, jame folio rūgšties mažėja, todėl rekomenduotina vartoti kuo daugiau termiškai neapdorotų vaisių ir daržovių.
Deja, maiste folio rūgšties mažai, todėl jos trūksta daugumai žindančių moterų.
Žinoma, nėštumo pradžioje folio rūgštis yra papildas Nr.1, nes užtikrina normalų nervinio vamzdelio vystymąsi, mažina apsigimimų riziką ir saugo nuo persileidimo. Paprastai skiriama 400 mcg folio rūgšties per dieną, tačiau, jei yra buvę ankstyvų persileidimų, nėščioji yra vyresnė nei 35 metų, serga cukriniu diabetu, dozė didinama iki 800–1000 mcg per parą.
Šaltinis: žurnalas "Mama"
Susijusios prekės
