Pandeminiu laikotarpiu atlikti moksliniai tyrimai parodė, jog psichologinė žmonių būklė COVID-19 viruso akivaizdoje išties pašlijo: padaugėjo besiskundžiančių padidėjusiu nerimu, depresija, panikos priepuoliais bei sutrikusiu miegu.
Prasidėjęs ruduo daugeliui reiškia atostogų pabaigą ir grįžimą prie senų ar naujų darbų.
Ar girdėjote posakį, kad net 99 procentai dalykų, dėl kurių jaudinamės, dažniausiai nenutinka? Ir vis dėlto, stresas bei nerimas šiandien yra tapę daugelio mūsų kasdienio gyvenimo palydovais: Eurostat duomenimis, nerimas užima net antrąją vietą tarp ES šalyse dažniausiai diagnozuojamų psichinės sveikatos sutrikimų, ir nusileidžia tik depresijai.
Visi tai jaučiame: gyvename įtemptu laikotarpiu, o jau kurį laiką Ukrainoje vykstantys baisūs įvykiai tiesiogiai atsiliepia ir daugelio žmonių emocinei būklei.
Paskutiniai keleri metai į visų gyvenimus atnešė nemažai nerimo.
„Nuostabiausias, magiškiausias, šventiškiausias metų laikas” — nors daugelis žmonių Kalėdas apibūdina būtent taip ir džiaugiasi šventiniais papuošimais bei kalėdinėmis eglutėmis, vis dėlto taip jaučiasi toli gražu ne visi.
Pandeminiu laikotarpiu atlikti moksliniai tyrimai parodė, jog psichologinė žmonių būklė COVID-19 viruso akivaizdoje išties pašlijo: padaugėjo besiskundžiančių padidėjusiu nerimu, depresija, panikos priepuoliais bei sutrikusiu miegu.
Sveikata svarbiausias žmogaus turtas, kuriuo privalu rūpintis.
