Dažniausias šių dienų palydovas - nerimas. Kaip su juo kovoti?

Ar girdėjote posakį, kad net 99 procentai dalykų, dėl kurių jaudinamės, dažniausiai nenutinka?

Ir vis dėlto, stresas bei nerimas šiandien yra tapę daugelio mūsų kasdienio gyvenimo palydovais: Eurostat duomenimis, nerimas užima net antrąją vietą tarp ES šalyse dažniausiai diagnozuojamų psichinės sveikatos sutrikimų, ir nusileidžia tik depresijai.

Blogai tai, kad sąmoningai įveikti šių dalykų beveik neįmanoma. Tad ką daryti, norint vėl džiaugtis gera savijauta ir šviesiomis mintimis?

Pirmiausiai, stresas ir nerimas nėra tik skambūs žodžiai. Šie dalykai iš tiesų labai sekina organizmą ir gali turėti rimtų pasekmių mūsų sveikatai. Sveikatos specialistai pastebi, kad gamtoje tiesiog nėra tokio organizmo, kuris atlaikytų ilgalaikio streso ir nerimo poveikį: moksliniais tyrimais patvirtinta, kad patiriant stresą organizme nutrūksta gijimo procesai ir prasideda įvairūs uždegimai.

Nors nerimas yra įprasta ir natūrali gyvenimo dalis, išreiškianti organizmo reakciją į išorines grėsmes, vis dėlto reikėtų atskirti, kada susiduriame su situaciniu nerimu, kylančiu ekstremaliose situacijose, ir kada mus ima varginti nuolatinis, lėtinis nerimas. Pastarasis pavojingas tuo, kad asmuo palaipsniui pradeda priprasti ir susitaikyti su nuolat kankinančiu nerimavimu ir netgi priima tai kaip neatsiejamą gyvenimo dalį.

Nerimą išduoda pastovus susirūpinimas, nuogąstavimas, išgyvenimas dėl įvairių dalykų, kurie dažnai yra mažai tikėtini, nevilties jausmas. Taip pat gali būti jaučiami nuotaikos svyravimai, koncentracijos stoka, imti kankinti prastas miegas, nuolatinis nuovargis, netgi gali padidėti kraujospūdis, prakaitavimas, atsirasti oro trūkumas, skrandžio spazmai.

Jeigu pastebėjote, kad nerimo jausmas kankina dažnai, stenkitės atpažinti jį keliančias priežastis — galbūt susiduriate su problemomis darbe, šeimoje, o gal jūsų laukia svarbus egzaminas, gal keičiate gyvenamąją vietą. Išmokite įsiklausyti į savo kūną ir emocijas bei rasti būdų atsipalaiduoti, sumažinti nerimą.

Tačiau jeigu stebint savo savijautą supratote, kad su nerimui būdingais simptomais, užsitęsusia bloga nuotaika, beviltiškumo jausmu kankinatės ilgiau negu mėnesį, ilgiau laukti nebereikėtų.

Ieškant būdų, kaip sau padėti, pirmiausiai sąraše turėtų atsirasti grynas oras, šviesa, miego higiena, bendravimas su gyvūnais. Itin svarbi ir reguliari fizinė veikla bei aerobiniai pratimai: moksliškai įrodyta, kad sportuojant žmogaus organizmas gamina laimės hormonus, kyla pasitikėjimas savimi. Tinka viskas nuo vaikščiojimo, bėgiojimo, iki lankymosi sporto klube bei šokių. Svarbiausia, kad šiems užsiėmimams būtų skiriamas reguliarus laikas tris-penkis kartus per savaitę bent po pusę valandos.

Gerai savijautai bei emocinei būklei labai svarbi ir tinkama mityba: tai, ką valgome, tiesiogiai veikia ne tik mūsų kūną, bet ir mintis, psichinę būseną. Mokslininkai vis dažniau kalba apie neigiamą perdirbto maisto ir cukraus poveikį psichologinei būklei, todėl subalansuota, pilnavertė mityba turėtų būti vienas svarbiausių komponentų kovoje su nerimu. Rekomenduojama į savo racioną įtraukti maisto produktų, didinančių laimės hormono serotonino kiekį. Tokie produktai yra pupelės, uogos, tamsusis šokoladas, žuvys, riešutai ir sėklos, avižiniai dribsniai.

Savo patiekalus galite pagyvinti ir egzotiškesniais, bet ypač vertingais prieskoniais ir augalais, dažnai dar vadinamais „natūraliais antidepresantais“ dėl savo gebėjimų gerinti nuotaiką, miego kokybę ir bendrą savijautą. Tai — šafranas, kurkuminas, baikalinės kalpokės.

Šafranas jau nuo senų laikų buvo naudojamas sveikatai stiprinti, o šiandieniniai moksliniai tyrimai patvirtino ypatingą jo naudą žmogaus sveikatai. Aukštas vitamino B6 kiekis, randamas šafrane, gali padėti sklandžiai mūsų nervų sistemos veiklai. Įrodyta, kad šafranas tiek pat efektyvus kiek kai kurie populiarūs receptiniai vaistai nuo depresijos, gydytojų išrašomi pacientams.

Dar vienas augalinis ekstraktas, turintis stiprių antioksidacinių ir priešuždegiminių savybių, užkertančių kelią smegenų ląstelių pažeidimams yra kurkuminas. Jo gebėjimas sumažinti uždegiminius procesus organizme padeda kovoti su nerimo sutrikimais bei jų vystymusi. Kurkuminas taip pat padidina serotonimo kiekį, skatina dopamino gamybą, turi virškinimą gerinančių ir raminamųjų savybių, dėl kurių miegas tampa geresnis.

Tuo tarpu daugiau nei 2000 metų Tolimuosiuose Rytuose naudojamas baikalinės kalpokės ekstraktas pasižymi kur kas didesniu raminamuoju poveikiu negu valerijonas. Tokį efektą sukelia į jo sudėtį įeinanti ypatinga flavonoidų grupė (baikalinas, skuteliarinas, oroksilinas), padedanti mažinti centrinės nervų sistemos sudirgimą ir slopinanti įtampą. Be to, baikalinė kalpokė savo sudėtyje turi melatonino, kuris organizmui padeda kovoti su stresu, atsinaujinti, stiprinti imuninę sistemą.

Sklandžiai nervų sistemos veiklai taip pat reikalingi B grupės vitaminai ir magnis. Pakankamas jų kiekis organizme padeda kontroliuoti antinksčių išskiriamus hormonus, kurie gelbsti nuo streso, mažina įtampą, nemigą.