Moterų šlapimo nelaikymas: nemalonią problemą gali padėti spręsti augalinė terapija

Šlapimo nelaikymas, arba inkontinencija, šiandien yra tapęs itin dažna problema — su ja susiduria net kas trečia moteris. Šlapimo nelaikymas — tai nevalingas šlapimo ištekėjimas, sutrikus normaliam šlapinimuisi. Dažniausi šlapimo nelaikymo simptomai yra šlapimo nutekėjimas naktį, dažnas noras šlapintis, bei nevalingai bėgantis šlapimas.

Pasaulinės sveikatos organizacijos duomenimis, dėl šlapimo nelaikymo moterys kenčia dvigubai dažniau negu vyrai, o Lietuvoje šis skaičius siekia beveik 300 tūkstančių. Dar daugiau: Mičigano medicinos universiteto ligoninės uroginekologė Pamela Fairchild sako, kad ši problema neaplenkia ir jaunų moterų, nes su ja kai kurios susiduria jau sulaukusios 20-ties.

Pagrindinės šlapimo nelaikymo rūšys būdingos moterims yra trys: dirgliosios šlapimo pūslės sindromas, šlapimo nelaikymas fizinio krūvio metu ar jaučiant įtampą, kuris pasitaiko dažniausiai, bei mišrus šlapimo nelaikymas, kuris yra pirmojo ir antrojo atvejų mišinys.

Sveikatos specialistai pastebi, kad yra nustatyta tiesioginė priklausomybė tarp gimdymų skaičiaus ir įtampos šlapimo nelaikymo: šios rūšies šlapimo nelaikymas dažniausiai pasireiškia jau po pirmojo gimdymo, o po kiekvieno sekančio gimdymo rizika dvigubėja. Kitaip tariant, dėl šlapimo nelaikymo kenčia kas šešta gimdžiusi 30-metė ir kas antra 50-metė moteris.

Šlapimo nelaikymas pasireiškia jauno amžiaus moterims. Tam įtakos gali turėti susilpnėję šlapimo pūslės ir dubens dugno raumenys, dubens organų nusileidimas, antsvoris, hormonų svyravimai, per didelis kofeino ir alkoholio vartojimas. Tarp kitų šlapimo nelaikymo priežasčių išskiriamos ir šlapimo takų infekcijos, vidurių užkietėjimas, raumenis atpalaiduojantys vaistai, įvairios neurologinės ligos.

Dažnai dėl šlapimo nelaikymo kenčiančios moterys susitaiko su šia problema ir nemato prasmės ieškoti pagalbos. Daugeliui tampa sunku kovoti ir su šlapimo nelaikymo sutrikimą lydinčia emocine bei psichologine būsena: šlapimo nelaikymas pažeidžia žmogaus orumą ir skatina užsidaryti namuose, o kasdien jaučiamas stresas galiausiai gali turėti įtakos ir depresijos atsiradimui.

Nespręndžiant šios problemos neišvengiamai paveikiamas ne tik socialinis, bet ir intymus moters gyvenimas. Laiku neišsiaiškinus šlapimo nelaikymo priežasčių ir nesigydant, gali atsirasti makšties, lytinių organų, šlapimo pūslės uždegimai, įvairios odos problemos, dėl kurių gydymas taps sudėtingesnis ir ilgesnis, o galbūt net ir mažiau efektyvus.

Vaistininkė Aušra Baranauskienė pastebi kad „Kalbant apie šlapimo nelaikymą, tai iš tiesų yra bjauri ir varginanti problema, moterys vengia apie tai kalbėti, o padrąsinus, pasiūlius kreiptis į gydytojus dažnai supranti, kad jos tiesiog nenueis. Pagrindiniai skundai — nevalingai nutekantis šlapimas labai paprastose, kasdieninėse situacijose: čiaudint, kosėjant, buityje keliant daiktus, ar sportuojant.

Vargstant su šlapimo nelaikymu, labai dažnai moterys net ima bijoti gerti vandenį, tad noriu duoti patarimą: esant šlapimo nelaikymui, dienos bėgyje reikėtų išgerti mažiausiai vieną litrą geriamojo vandens. Tai labai svarbu, nes organizme esant mažai skysčių, šlapimo nelaikymas tik stiprės.

Anksčiau su šlapimo nelaikymo problema susiduriančioms moterims galėjau parekomenduoti tik įklotus, kurie problemos iš esmės nesprendžia. Tačiau džiaugiuosi, kad galiausiai atsirado ir kita alternatyva— mokslu pagrįsta augalinė terapija. Ši terapija yra natūrali, saugi ir padeda sustiprinti šlapimo sistemos raumenis.“

Susidūrus su šlapimo nelaikymu, yra keletas dalykų, kurie gali padėti išspręsti problemą arba bent jau palengvinti kasdienybę. Pirmiausiai rekomenduojama atsisakyti visko, kas gali turėti įtakos laikinam šlapimo nelaikymo paskatinimui, be to, reikėtų nepamiršti ir šlapimo pūslės raumenų treniravimo, šlapinimosi įgūdžių tobulinimo bei sveikos gyvensenos.

Anot A. Baranauskienės, itin efektyvių rezultatų susiduriant su šlapimo nelaikymu gali padėti pasiekti ir augalinė terapija.
Ji išskiria keletą ypatingai naudingų augalų:

Paprasto moliūgo sėklos

Paprastojo moliūgo sėklose esančios veikliosios medžiagos yra naudingos esant stresiniam šlapimo nelaikymui, o klinikinių studijų metu buvo įrodyta, kad jos gali padėti moterims stiprinti šlapimo sistemos raumenis, bei tuo pačiu šlapinantis atpalaiduoti šlapimo pūslės raumenis, taip sumažinant šlapinimosi dažnumą. Dėl didelio kiekio nesočiųjų riebalų rūgščių, baltymų, vitaminų ir mineralinių medžiagų gerinama kraujotaka, teigiamai veikiami inkstai ir šlapimo takai.

Paprastųjų apynių spurgai

Paprastųjų apynių spurgai, veikiantys kaip fitoestrogenai, dažnai moterų naudojami pakaitinėje hormoninėje terapijoje ir yra naudingi šlapimo sistemos sutrikimams spręsti.
Šlapimą varančiu poveikiu pasižymintis dirvinis asiūklis padeda išvengti šlapimo pūslės perpildymo. Šis augalas unikalus ir tuo, kad savo stiebuose sukaupia išskirtinai daug — daugiau negu 10 procentų — mineralinių medžiagų, iš kurių didžiąją dalį sudaro silicis ir kalio druskos.

Stambiauodegių spanguolių uogos

Stambiauodegių spanguolių uogos prevenciškai saugo šlapimo takus nuo galimų uždegimų. Dar vienas šlapimo sistemai svarbus augalas yra miltinė meškauogė — jų lapuose gausu fenolinių junginių, tokių kaip glikozido arbutinas ir jo darinys hidrochinonas, galotaninai. Glikozidas arbutinas pasižymi antibakteriniu ir uždegimą slopinamuoju poveikiu šlapimo takams.

Vaistininkė sako, jog šių augalų kompleksinis poveikis turėtų didžiausią terapinę naudą.