
Ko reikia būsimai mamai?
Pirmas numeris – klasikinė folio rūgštis
Nesvarbu, kokioje šalyje lauksitės vaikučio, kelintas bus nėštumas, koks jūsų amžius ar sveikatos būklė, jums bus rekomenduojama vartoti folio rūgštį. Jeigu kreipsitės iki nėštumo, dar tik planuodama pastoti, jums irgi rekomenduos vartoti šio vitamino.
Folio rūgštis (vitaminas B9) – gyvybiškai svarbi bet kokio amžiaus žmonėms, tačiau ypač – nėštumo metu. Folio rūgštis atlieka daug gero: stimuliuoja ir reguliuoja kraujodaros procesus, yra vienas iš aminorūgščių sintezės stimuliatorių, o svarbiausia – būtina naujų organizmo ląstelių gamybai. Kai nėštukei trūksta folio rūgšties, didesnė rizika, kad sutriks vaisiaus nervinio vamzdelio formavimasis, didės galvos ir nugaros smegenų anomalijų, įgimtų širdies ydų, kitų raidos sutrikimų, preeklampsijos, placentos atšokos, savaiminio nėštumo nutrūkimo, priešlaikinio gimdymo ir kartu neišnešiotumo, vaisiaus augimo sulėtėjimo, megaloblastinės anemijos rizika.
Tyrimai rodo, kad apie 30 proc. nėščiųjų nustatomas folio rūgšties trūkumas. Žmogaus organizmas folio rūgšties gauna su maistu. Natūraliai folio rūgšties randama žaliose lapinėse daržovėse, špinatuose, brokoliuose, citrusiniuose vaisiuose, kepenyse, mėsoje, sūryje, varškėje, avižų kruopose, bulvėse, ankštinėse kultūrose, riešutuose, rupioje duonoje, javainiuose, makaronuose, kiaušiniuose, avokaduose, alaus mielėse, kviečių gemaluose. Deja, su maistu moteris negali gauti tiek folio rūgšties, kiek jos reikia jai ir augančiam įsčiose vaisiui. Net tokiose išsivysčiusiose šalyse, kaip Norvegija, kur nėščiosioms tikrai netrūksta gero maisto, moterys valgydamos gauna tik nedidelę dalį joms būtinos folio rūgšties (tai įrodė tyrimas, kuriame dalyvavo 40 000 besilaukiančių moterų).
Organizmas pasisavina iki 20–45 proc. su maistu gaunamų folatų, todėl planuojant nėštumą ir pirmąjį nėštumo trimestrą rekomenduojama folio rūgšties vartoti papildomai. Rekomenduojama dozė – 400–800 mkg folio rūgšties per parą, ypač 4 savaites iki pastojant ir 12 pirmųjų nėštumo savaičių, taip rekomenduojama Pasaulio sveikatos organizacijos, Europos, JAV, Kanados, Australijos ir kitų šalių nėščiųjų priežiūros nuorodose.
Visur ir visada pagalvokite apie D3
Organizme vitaminas D reguliuoja daugybę procesų, veikia kaip hormonas ir dalyvauja visų organų veikloje. Ypač daug gero šis vitaminas nuveikia besilaukiančios moters organizme:
• Jei besilaukiančiai moteriai pakanka vitamino D, mažėja preeklampsijos tikimybė. Kai vitamino D koncentracija kraujyje pakankama, preeklampsijos tikimybė sumažėja perpus.
• Pakankamas vitamino D kiekis nėštumo metu mažina gestacinio diabeto riziką mamai ir – ateityje – I tipo diabeto riziką vaikui.
• Jei mamai nėštumo metu pakako vitamino D, vaikutis ateityje bus labiau atsparus viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis, astmai.
• Pakankamas vitamino D kiekis mažina priešlaikinio gimdymo riziką. Jis svarbus ir visavertiškam gimdymo procesui, nes kai pakanka vitamino D, raumenys būna stipresni, didėja tikimybė, kad moteris pagimdys pati, neprireiks cezario pjūvio.
• Vitaminas D skatina gamintis laimės hormonus endorfinus, nuo kurių priklauso moters teigiamos emocijos.
• Dar viena vitamino D misija – jo dėka pasisavinamas kalcis. Jei kalcio nėščiai moteriai pakaks, o vitamino D trūks, reikalingi procesai organizme nevyks. Tiek nėštumo (ypač trečiąjį trimestrą), tiek žindymo metu išauga kalcio poreikis, nes jis reikalingas ir moters organizmui, ir vaisiaus kaulams bei kitiems organams formuotis, ir pieno gamybai.
• Nėštumo metu papildomai vartoti vitaminą D reikėtų kuo anksčiau. Rekomenduojama vitamino D dienos dozė – 1500–2000 TV. Nėštumo ir žindymo metu dera palaikyti vitamino D koncentraciją kraujo serume 75–100 nmol/l. Apie tai sužinosite, jei atliksite tyrimą dėl vitamino D atsargų.
Priklausomai nuo sveikatos, besilaukiančiai moteriai gali patarti vartoti kalcio, magnio, geležies, kitų vitaminų ar mikroelementų, o vengti papildų su dideliu vitamino A kiekiu.
Nesvarbu, kokioje šalyje lauksitės vaikučio, kelintas bus nėštumas, koks jūsų amžius ar sveikatos būklė, jums bus rekomenduojama vartoti folio rūgštį. Jeigu kreipsitės iki nėštumo, dar tik planuodama pastoti, jums irgi rekomenduos vartoti šio vitamino.
Folio rūgštis (vitaminas B9) – gyvybiškai svarbi bet kokio amžiaus žmonėms, tačiau ypač – nėštumo metu. Folio rūgštis atlieka daug gero: stimuliuoja ir reguliuoja kraujodaros procesus, yra vienas iš aminorūgščių sintezės stimuliatorių, o svarbiausia – būtina naujų organizmo ląstelių gamybai. Kai nėštukei trūksta folio rūgšties, didesnė rizika, kad sutriks vaisiaus nervinio vamzdelio formavimasis, didės galvos ir nugaros smegenų anomalijų, įgimtų širdies ydų, kitų raidos sutrikimų, preeklampsijos, placentos atšokos, savaiminio nėštumo nutrūkimo, priešlaikinio gimdymo ir kartu neišnešiotumo, vaisiaus augimo sulėtėjimo, megaloblastinės anemijos rizika.
Tyrimai rodo, kad apie 30 proc. nėščiųjų nustatomas folio rūgšties trūkumas. Žmogaus organizmas folio rūgšties gauna su maistu. Natūraliai folio rūgšties randama žaliose lapinėse daržovėse, špinatuose, brokoliuose, citrusiniuose vaisiuose, kepenyse, mėsoje, sūryje, varškėje, avižų kruopose, bulvėse, ankštinėse kultūrose, riešutuose, rupioje duonoje, javainiuose, makaronuose, kiaušiniuose, avokaduose, alaus mielėse, kviečių gemaluose. Deja, su maistu moteris negali gauti tiek folio rūgšties, kiek jos reikia jai ir augančiam įsčiose vaisiui. Net tokiose išsivysčiusiose šalyse, kaip Norvegija, kur nėščiosioms tikrai netrūksta gero maisto, moterys valgydamos gauna tik nedidelę dalį joms būtinos folio rūgšties (tai įrodė tyrimas, kuriame dalyvavo 40 000 besilaukiančių moterų).
Organizmas pasisavina iki 20–45 proc. su maistu gaunamų folatų, todėl planuojant nėštumą ir pirmąjį nėštumo trimestrą rekomenduojama folio rūgšties vartoti papildomai. Rekomenduojama dozė – 400–800 mkg folio rūgšties per parą, ypač 4 savaites iki pastojant ir 12 pirmųjų nėštumo savaičių, taip rekomenduojama Pasaulio sveikatos organizacijos, Europos, JAV, Kanados, Australijos ir kitų šalių nėščiųjų priežiūros nuorodose.
Visur ir visada pagalvokite apie D3
Organizme vitaminas D reguliuoja daugybę procesų, veikia kaip hormonas ir dalyvauja visų organų veikloje. Ypač daug gero šis vitaminas nuveikia besilaukiančios moters organizme:
• Jei besilaukiančiai moteriai pakanka vitamino D, mažėja preeklampsijos tikimybė. Kai vitamino D koncentracija kraujyje pakankama, preeklampsijos tikimybė sumažėja perpus.
• Pakankamas vitamino D kiekis nėštumo metu mažina gestacinio diabeto riziką mamai ir – ateityje – I tipo diabeto riziką vaikui.
• Jei mamai nėštumo metu pakako vitamino D, vaikutis ateityje bus labiau atsparus viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis, astmai.
• Pakankamas vitamino D kiekis mažina priešlaikinio gimdymo riziką. Jis svarbus ir visavertiškam gimdymo procesui, nes kai pakanka vitamino D, raumenys būna stipresni, didėja tikimybė, kad moteris pagimdys pati, neprireiks cezario pjūvio.
• Vitaminas D skatina gamintis laimės hormonus endorfinus, nuo kurių priklauso moters teigiamos emocijos.
• Dar viena vitamino D misija – jo dėka pasisavinamas kalcis. Jei kalcio nėščiai moteriai pakaks, o vitamino D trūks, reikalingi procesai organizme nevyks. Tiek nėštumo (ypač trečiąjį trimestrą), tiek žindymo metu išauga kalcio poreikis, nes jis reikalingas ir moters organizmui, ir vaisiaus kaulams bei kitiems organams formuotis, ir pieno gamybai.
• Nėštumo metu papildomai vartoti vitaminą D reikėtų kuo anksčiau. Rekomenduojama vitamino D dienos dozė – 1500–2000 TV. Nėštumo ir žindymo metu dera palaikyti vitamino D koncentraciją kraujo serume 75–100 nmol/l. Apie tai sužinosite, jei atliksite tyrimą dėl vitamino D atsargų.
Priklausomai nuo sveikatos, besilaukiančiai moteriai gali patarti vartoti kalcio, magnio, geležies, kitų vitaminų ar mikroelementų, o vengti papildų su dideliu vitamino A kiekiu.

