Laukiuosi atsakingai, susipažinkite - cholinas
Renkantis nėštukių papildus ir sudarant meniu, būtina pagalvoti ir apie choliną. Kodėl jis toks svarbus?
Apie vitamino D3, geležies, omegų ir folio rūgšties poreikį nėštumo metu informacijos, atrodo, apstu. Mažiau kalbama apie choliną, kuris irgi būtinas laukiantis. Tyrimai parodė, kad vitamino D3 trūksta 67 proc., o cholino – net 90 proc. lietuvių!
Tad kas tas cholinas? Mediciniškai – tai nervų ląstelių, smegenų dangalų sudedamoji dalis, aktyviai dalyvaujanti neuronų mielinizacijoje ir veikianti vaisiaus centrinės bei periferinės nervų sistemos raidą.
Tai įvairiuose maisto produktuose esantis organinis junginys, turintis vitaminams būdingų savybių ir biochemiškai susijęs su B grupės vitaminais, todėl kartais vadinamas vitaminu B4, nors tai nėra tikrasis vitaminas.
Sunku būtų išvardinti, kiek daug gero nuveikia cholinas mūsų organizme. Jis įeina į ląstelių membranos sudėtį, palaiko jų vientisumą, stabilumą; dalyvauja ląstelės DNR sintezės procesuose; dalyvauja kepenų metabolizmo reakcijose; padeda palaikyti fiziologinę širdies ir kraujagyslių sistemos veiklą; būtinas galvos, nugaros smegenų ir visos nervų sistemos brandai ir veiklai; nėštumo metu padeda užtikrinti normalų vaisiaus vystymąsi.
Išgarsėjo tik dabar, nes
Kodėl cholino nesiūlė prieš 10–20 metų? Kadangi pasaulyje nuolatos atliekami moksliniai tyrimai ir stebėjimai, atsirado cholinui palankių išvadų. Amerikos medicinos asociacija jau nuo 2017 m. rekomenduoja choliną vartoti planuojant nėštumą, nėštumo metu ir žindant kūdikį, o nuo 2018 m. Amerikos pediatrų draugija choliną – kaip elementą, formuojantį smegenų struktūrą, rekomenduoja vaikams.
2020 m. atlikta 54 tyrimų apžvalga rodo, kad cholino pridėjimas į vaiko racioną per pirmąsias 1000 gyvenimo dienų gali paskatinti smegenų vystymąsi, apsaugoti nuo nervų ląstelių pažeidimo ir pagerinti pažinimo funkciją.
Cholinas svarbus mažinant streso hormono kortizolio gamybą. Kai jo trūksta, nėštukė skundžiasi nuovargiu, nemiga, suprastėjusia atmintimi, raumenų trūkčiojimu, o gydytojai nežino, ką patarti. Tai gali būti cholino trūkumo požymiai.
Cholinas ir autizmas
Pastaruoju metu viena iš jautriausių tyrinėjimo sričių – autizmo atsiradimo mechanizmai. Tyrimai parodė, kad cholino trūkumas nėštumo metu gali būti sietinas su autizmo spektro sutrikimais kūdikiui per įvairius veikimo mechanizmus.
Cholinas dar vadinamas smegenų maistu. Jeigu mamaibesilaukiant trūksta cholino, jo nepakaks ir vaisiui. Jo smegenys negaus pakankamai maisto, o tai vėliau gali neigiamai atsiliepti ilgalaikei atminčiai ir dėmesio koncentracijai. Gali atsirasti medžiagų apykaitos sutrikimų, pastebėtų autizmu sergantiems vaikams (štai kodėl atsiranda vis daugiau mokslinių darbų, tiriančių cholino trūkumo ryšį su autizmu).
Kur jo gauti?
Organizmas gamina šiek tiek cholino, tačiau didžioji dalis gaunama iš maisto. Cholino yra daugelyje maisto produktų: mėsoje, paukštienoje, žuvies ir pieno produktuose, bulvėse, žiediniuose ir Briuseliokopūstuose, brokoliuose, pupelėse, riešutuose, viso grūdo duonos produktuose. Sveika suaugusi moteris per dieną turėtų gauti apie 400 mg cholino, o nėščioji ir žindyvė – atitinkamai 480 ir 520 mg. Cholino trūkumą geriausiai galima kompensuoti specialiais maisto papildais.
Apie vitamino D3, geležies, omegų ir folio rūgšties poreikį nėštumo metu informacijos, atrodo, apstu. Mažiau kalbama apie choliną, kuris irgi būtinas laukiantis. Tyrimai parodė, kad vitamino D3 trūksta 67 proc., o cholino – net 90 proc. lietuvių!
Tad kas tas cholinas? Mediciniškai – tai nervų ląstelių, smegenų dangalų sudedamoji dalis, aktyviai dalyvaujanti neuronų mielinizacijoje ir veikianti vaisiaus centrinės bei periferinės nervų sistemos raidą.
Tai įvairiuose maisto produktuose esantis organinis junginys, turintis vitaminams būdingų savybių ir biochemiškai susijęs su B grupės vitaminais, todėl kartais vadinamas vitaminu B4, nors tai nėra tikrasis vitaminas.
Sunku būtų išvardinti, kiek daug gero nuveikia cholinas mūsų organizme. Jis įeina į ląstelių membranos sudėtį, palaiko jų vientisumą, stabilumą; dalyvauja ląstelės DNR sintezės procesuose; dalyvauja kepenų metabolizmo reakcijose; padeda palaikyti fiziologinę širdies ir kraujagyslių sistemos veiklą; būtinas galvos, nugaros smegenų ir visos nervų sistemos brandai ir veiklai; nėštumo metu padeda užtikrinti normalų vaisiaus vystymąsi.
Išgarsėjo tik dabar, nes
Kodėl cholino nesiūlė prieš 10–20 metų? Kadangi pasaulyje nuolatos atliekami moksliniai tyrimai ir stebėjimai, atsirado cholinui palankių išvadų. Amerikos medicinos asociacija jau nuo 2017 m. rekomenduoja choliną vartoti planuojant nėštumą, nėštumo metu ir žindant kūdikį, o nuo 2018 m. Amerikos pediatrų draugija choliną – kaip elementą, formuojantį smegenų struktūrą, rekomenduoja vaikams.
2020 m. atlikta 54 tyrimų apžvalga rodo, kad cholino pridėjimas į vaiko racioną per pirmąsias 1000 gyvenimo dienų gali paskatinti smegenų vystymąsi, apsaugoti nuo nervų ląstelių pažeidimo ir pagerinti pažinimo funkciją.
Cholinas svarbus mažinant streso hormono kortizolio gamybą. Kai jo trūksta, nėštukė skundžiasi nuovargiu, nemiga, suprastėjusia atmintimi, raumenų trūkčiojimu, o gydytojai nežino, ką patarti. Tai gali būti cholino trūkumo požymiai.
Cholinas ir autizmas
Pastaruoju metu viena iš jautriausių tyrinėjimo sričių – autizmo atsiradimo mechanizmai. Tyrimai parodė, kad cholino trūkumas nėštumo metu gali būti sietinas su autizmo spektro sutrikimais kūdikiui per įvairius veikimo mechanizmus.
Cholinas dar vadinamas smegenų maistu. Jeigu mamaibesilaukiant trūksta cholino, jo nepakaks ir vaisiui. Jo smegenys negaus pakankamai maisto, o tai vėliau gali neigiamai atsiliepti ilgalaikei atminčiai ir dėmesio koncentracijai. Gali atsirasti medžiagų apykaitos sutrikimų, pastebėtų autizmu sergantiems vaikams (štai kodėl atsiranda vis daugiau mokslinių darbų, tiriančių cholino trūkumo ryšį su autizmu).
Kur jo gauti?
Organizmas gamina šiek tiek cholino, tačiau didžioji dalis gaunama iš maisto. Cholino yra daugelyje maisto produktų: mėsoje, paukštienoje, žuvies ir pieno produktuose, bulvėse, žiediniuose ir Briuseliokopūstuose, brokoliuose, pupelėse, riešutuose, viso grūdo duonos produktuose. Sveika suaugusi moteris per dieną turėtų gauti apie 400 mg cholino, o nėščioji ir žindyvė – atitinkamai 480 ir 520 mg. Cholino trūkumą geriausiai galima kompensuoti specialiais maisto papildais.
Susijusios prekės
