Kodėl kai kurie žmonės gyvena ilgiau: ką turi bendro oksidacinis stresas, uždegimas ir senėjimas
Kodėl vieni žmonės sulaukia 90 ar net 100 metų, o kiti suserga ir miršta gerokai anksčiau? Aišku, lemia genetika, gyvenimo būdas ir sėkmė. Tačiau mokslininkai vis labiau sutaria, kad du dalykai turi didelę įtaką mūsų senėjimui: oksidacinis stresas ir lėtinis uždegimas.
Oksidacinis stresas – kai kūne per daug „rūdžių“
Kiekvieną dieną mūsų ląstelės naudoja deguonį energijai gaminti. Šio proceso metu atsiranda šalutiniai junginiai – vadinamieji reaktyvūs deguonies junginiai (ROS). Jie – tarsi biologinės „rūdys“.
Mažais kiekiais ROS net naudingi – jie padeda ląstelėms siųsti signalus ir stiprina organizmo apsauginius mechanizmus. Bet kai jų per daug, prasideda oksidacinis stresas: ląstelių dalys ima „rūdyti“, pažeidžiami baltymai, DNR ir membranos. Su laiku toks stresas kaupiasi ir prisideda prie širdies ligų, Alzheimerio, diabeto bei kitų su amžiumi susijusių problemų.
Mūsų kūnas turi natūralią gynybą – antioksidacinius fermentus, kurie neutralizuoja ROS. Tačiau su amžiumi ši sistema silpnėja.
Įdomu tai, kad visiškai pašalinti oksidacinį stresą nebūtų naudinga. Tyrimai rodo, jog nedidelis stresas (pvz., fizinis krūvis, šaltis, protarpinis badavimas) paskatina organizmą stiprintis. Šis reiškinys vadinamas hormezė – šiek tiek streso, ir kūnas tampa atsparesnis. Kitaip tariant, truputis „ugnelės“ yra naudinga. Tačiau kaip ir visame kame – turime palaikyti balansą. Atsvara oksidaciniams stresui – tai antioksidantai, pavyzdžiui, glutationas, kofermentas Q10 ar vitaminas C.
Lėtinis uždegimas – tylus kūno priešas
Kai susergame gripu ar susižeidžiame, uždegimas padeda mums pasveikti. Tai natūralus organizmo atsakas. Tačiau jei uždegimas tęsiasi ilgai, be aiškios priežasties, jis tampa žalingas. Tokia būsena vadinama „inflammaging“ – tai lėtinis, tylus uždegimas, kuris dažnai pasireiškia senstant.
Mokslininkai pastebi, kad vyresnių žmonių kraujyje dažnai būna padidėję uždegimo žymenys. Tie, kurių šie rodikliai aukštesni, paprastai gyvena trumpiau ir dažniau serga širdies bei kraujagyslių ligomis, demencija ar silpnumu.
Uždegimą gali skatinti ne tik amžius. Prie jo prisideda antsvoris, prastas miegas, stresas, mažas judėjimas ir net nesubalansuota mityba. Visi šie veiksniai palaiko tarsi „vidinį degimą“, kuris lėtai ardo kūno sistemas.
Kaip oksidacinis stresas ir uždegimas susiję?
Šie du procesai vienas kitą skatina. Kai organizme daug laisvųjų radikalų, jie aktyvina uždegimo kelius. O uždegimas savo ruožtu dar labiau didina laisvųjų radikalų gamybą. Susidaro uždaras ratas – kuo daugiau oksidacinio streso, tuo daugiau lėtinio uždegimo, ir atvirkščiai.
Štai kodėl svarbu palaikyti pusiausvyrą. Todėl labai svarbios visiems gerai žinomos tiesos: balansas tarp darbo ir poilsio, fizinis aktyvumas, subalansuota mityba, turtinga polifenoliais, vitaminais ir antioksidantais, miegas ir pan.
Ką turi bendro ilgaamžiai?
Nėra taip, kad ilgaamžių žmonių organizmuose nevyksta uždegiminių ar oksidacinio streso procesų. Tačiau jų kūnai geba geriau juos kontroliuoti. Jie dažnai turi stipresnę imuninę sistemą, veiklesnius antioksidacinius mechanizmus ir mažiau kenksmingų uždegimo žymenų. Kitaip tariant, jie gyvena su „gerai sureguliuotu“ vidiniu balansu, kurį geba kontroliuoti pilnavertės gyvensenos ypatumais.
Ką galime padaryti kiekvienas iš mūsų?
Mokslas vis dar ieško tikslaus ilgaamžiškumo „recepto“, bet yra keli patikrinti dalykai:
1. Reguliarus fizinis aktyvumas – geriausias natūralus antioksidantas ir uždegimo mažintojas.
2. Subalansuota mityba.
3. Antioksidantų, Omega-3, vitamino D, polifenolių (pvz., kurkumino) vartojimas. Sekti geležies atsargas organizme ir reikalui esant, papildyti geležies papildais.
4. Protas ir kūnas mėgsta ritmą –pastovus dienos režimas.
5. Protiniai ir fiziniai iššūkiai – šaltis, karštis, trumpalaikis badavimas ar sportas sukuria sveiką stresą, kuris stiprina kūną.
6. Mažiau toksinų – rūkymas, per didelis alkoholio vartojimas ir nutukimas smarkiai didina oksidacinį stresą.
Apibendrinant
- Senėjimas nėra tik laiko klausimas, tai ir mūsų kūno gebėjimas atsistatyti ir grįžti į harmoningą būseną.
- Oksidacinis stresas ir uždegimas – pagrindiniai „varikliai“, kurie lemia, kaip greitai senstame.
- Trumpalaikis stresas (pvz., sportas ar šaltas dušas) gali būti naudingas, bet lėtinis stresas ir uždegimas – priešingai.
- Ilgaamžiškumas priklauso nuo to, kaip gerai mūsų kūnas išlaiko šią pusiausvyrą.
Oksidacinis stresas – kai kūne per daug „rūdžių“
Kiekvieną dieną mūsų ląstelės naudoja deguonį energijai gaminti. Šio proceso metu atsiranda šalutiniai junginiai – vadinamieji reaktyvūs deguonies junginiai (ROS). Jie – tarsi biologinės „rūdys“.
Mažais kiekiais ROS net naudingi – jie padeda ląstelėms siųsti signalus ir stiprina organizmo apsauginius mechanizmus. Bet kai jų per daug, prasideda oksidacinis stresas: ląstelių dalys ima „rūdyti“, pažeidžiami baltymai, DNR ir membranos. Su laiku toks stresas kaupiasi ir prisideda prie širdies ligų, Alzheimerio, diabeto bei kitų su amžiumi susijusių problemų.
Mūsų kūnas turi natūralią gynybą – antioksidacinius fermentus, kurie neutralizuoja ROS. Tačiau su amžiumi ši sistema silpnėja.
Įdomu tai, kad visiškai pašalinti oksidacinį stresą nebūtų naudinga. Tyrimai rodo, jog nedidelis stresas (pvz., fizinis krūvis, šaltis, protarpinis badavimas) paskatina organizmą stiprintis. Šis reiškinys vadinamas hormezė – šiek tiek streso, ir kūnas tampa atsparesnis. Kitaip tariant, truputis „ugnelės“ yra naudinga. Tačiau kaip ir visame kame – turime palaikyti balansą. Atsvara oksidaciniams stresui – tai antioksidantai, pavyzdžiui, glutationas, kofermentas Q10 ar vitaminas C.
Lėtinis uždegimas – tylus kūno priešas
Kai susergame gripu ar susižeidžiame, uždegimas padeda mums pasveikti. Tai natūralus organizmo atsakas. Tačiau jei uždegimas tęsiasi ilgai, be aiškios priežasties, jis tampa žalingas. Tokia būsena vadinama „inflammaging“ – tai lėtinis, tylus uždegimas, kuris dažnai pasireiškia senstant.
Mokslininkai pastebi, kad vyresnių žmonių kraujyje dažnai būna padidėję uždegimo žymenys. Tie, kurių šie rodikliai aukštesni, paprastai gyvena trumpiau ir dažniau serga širdies bei kraujagyslių ligomis, demencija ar silpnumu.
Uždegimą gali skatinti ne tik amžius. Prie jo prisideda antsvoris, prastas miegas, stresas, mažas judėjimas ir net nesubalansuota mityba. Visi šie veiksniai palaiko tarsi „vidinį degimą“, kuris lėtai ardo kūno sistemas.
Kaip oksidacinis stresas ir uždegimas susiję?
Šie du procesai vienas kitą skatina. Kai organizme daug laisvųjų radikalų, jie aktyvina uždegimo kelius. O uždegimas savo ruožtu dar labiau didina laisvųjų radikalų gamybą. Susidaro uždaras ratas – kuo daugiau oksidacinio streso, tuo daugiau lėtinio uždegimo, ir atvirkščiai.
Štai kodėl svarbu palaikyti pusiausvyrą. Todėl labai svarbios visiems gerai žinomos tiesos: balansas tarp darbo ir poilsio, fizinis aktyvumas, subalansuota mityba, turtinga polifenoliais, vitaminais ir antioksidantais, miegas ir pan.
Ką turi bendro ilgaamžiai?
Nėra taip, kad ilgaamžių žmonių organizmuose nevyksta uždegiminių ar oksidacinio streso procesų. Tačiau jų kūnai geba geriau juos kontroliuoti. Jie dažnai turi stipresnę imuninę sistemą, veiklesnius antioksidacinius mechanizmus ir mažiau kenksmingų uždegimo žymenų. Kitaip tariant, jie gyvena su „gerai sureguliuotu“ vidiniu balansu, kurį geba kontroliuoti pilnavertės gyvensenos ypatumais.
Ką galime padaryti kiekvienas iš mūsų?
Mokslas vis dar ieško tikslaus ilgaamžiškumo „recepto“, bet yra keli patikrinti dalykai:
1. Reguliarus fizinis aktyvumas – geriausias natūralus antioksidantas ir uždegimo mažintojas.
2. Subalansuota mityba.
3. Antioksidantų, Omega-3, vitamino D, polifenolių (pvz., kurkumino) vartojimas. Sekti geležies atsargas organizme ir reikalui esant, papildyti geležies papildais.
4. Protas ir kūnas mėgsta ritmą –pastovus dienos režimas.
5. Protiniai ir fiziniai iššūkiai – šaltis, karštis, trumpalaikis badavimas ar sportas sukuria sveiką stresą, kuris stiprina kūną.
6. Mažiau toksinų – rūkymas, per didelis alkoholio vartojimas ir nutukimas smarkiai didina oksidacinį stresą.
Apibendrinant
- Senėjimas nėra tik laiko klausimas, tai ir mūsų kūno gebėjimas atsistatyti ir grįžti į harmoningą būseną.
- Oksidacinis stresas ir uždegimas – pagrindiniai „varikliai“, kurie lemia, kaip greitai senstame.
- Trumpalaikis stresas (pvz., sportas ar šaltas dušas) gali būti naudingas, bet lėtinis stresas ir uždegimas – priešingai.
- Ilgaamžiškumas priklauso nuo to, kaip gerai mūsų kūnas išlaiko šią pusiausvyrą.
