
Kas yra feritinas ir kodėl svarbu stebėti ne tik hemoglobino kiekį kraujyje, bet ir feritiną ?
Hemoglobino kiekis kraujyje nustatomas kartu su bendru kraujo tyrimu, tačiau yra dar vienas svarbus rodiklis, susijęs su geležies apykaita organizme. Tai – feritinas. Feritinas yra baltymas, atsakingas už geležies saugojimą organizme. Geležis labai svarbi įvairioms organizmo funkcijoms, trūkstant geležies, sutrinka raudonųjų kraujo kūnelių gamyba, išsivysto anemija (mažakraujystė). Ką galima nustatyti iš feritino rodiklio, pasakoja šeimos gydytoja, doc. Jūratė Gudonytė.
Feritinas: kas tai?
Tiek hemoglobino, tiek feritino tyrimai reikalingi nustatant mažakraujystę, tačiau rodo skirtingus dalykus. Hemoglobinas yra baltymas, kuris įeina į eritrocitų sudėtį, ir jo pagrindinė funkcija – pernešti deguonį iš plaučių į organizmo audinius. Hemoglobino kiekio kraujyje tyrimas parodo geležies kiekį cirkuliuojančiame kraujyje, o feritino tyrimas parodo organizmo geležies atsargas, kurias sukaupiame kepenyse.
Šeimos gydytoja, doc. Jūratė Gudonytė sako, kad būna atvejų, kai hemoglobino tyrimas būna geras, o feritino – ne: „Pavyzdžiui, pacientas serga mažakraujyste, anksčiau buvo žemi hemoglobino ir feritino rodikliai, pradėjome skirti geležies papildus. Pirmiausia pakyla hemoglobino kiekis, atsistato bendras kraujas, tik vėliau kyla feritinas, kuris atspindi geležies atsargas. Bet jei feritinas dar būna žemas, kurį laiką vis tiek tęsiame geležies papildų vartojimą, kad pakeltume ir feritino kiekį“, – sako šeimos gydytoja J. Gudonytė.
Feritino norma
Feritino normos kraujyje priklauso nuo amžiaus, lyties ir laboratorijos metodų. Dažniausiai taikomos šios feritino normos:
- Moterys 12–150 µg/l;
- Vyrai 25–400 µg/l;
- Vaikai: naujagimiai 25–200 µg/l; 1 mėn. 200–600 µg/l; 2–5 mėn. 50–200 µg/l; 6 mėn.–15 metų 7–140µg/l.
Tačiau reikia turėti omenyje, kad laboratorinės normos nebūtinai atspindi fiziologines, vis dažniau pripažįstama, kad feritino normos, ypač moterims, turėtų būti aukštesnės.
Mažos feritino atsargos: priežastys
Feritino trūkumas gali atsirasti dėl įvairių priežasčių:
- Nepakankamas geležies suvartojimas su maistu – ypač jei mityboje trūksta raudonos mėsos, žalių lapinių daržovių ar ankštinių produktų.
- Padidėjęs geležies poreikis – pavyzdžiui, nėštumo metu ar organizmui intensyviai augant vaikystėje ir paauglystėje.
- Kraujo netekimas – dėl gausių menstruacijų, virškinamojo trakto kraujavimų, operacijų ar dažnos kraujo donorystės.
- Sutrikęs geležies pasisavinimas – esant tokioms ligoms kaip celiakija, Krono liga, arba po virškinimo sistemos operacijų (pvz., skrandžio mažinimo).
Feritino trūkumo simptomai
Pasak gydytojos J. Gudonytės, paciento savijautai svarbesnis hemoglobino rodiklis: „Jei bendras kraujo tyrimas geras, neturėtume jaustis blogai. Jei atsitiktų kokia nors situacija, nukraujuotume, labai gausios mėnesinės arba labai sumažėtų su maistu gaunamas geležies kiekis, nusilps kraujas, pacientas pradės jausti simptomus. Kai hemoglobino kiekis nukritęs, kraujas negali pernešti pakankamai deguonies, jaučiamės blogai, stinga energijos, gali būti išblyškusi oda, slenka plaukai, kankina mieguistumas. Kai hemoglobino kiekis nukrenta, pasireiškia mažakraujystės simptomai. Feritino stygiaus mes kliniškai neturėtume jausti“, – sako šeimos gydytoja J.Gudonytė.
Geležies trūkumo simptomai:
- Nuovargis ir silpnumas, mieguistumas, energijos stoka;
- Galvos skausmas, svaigimas;
- Sulėtėjęs mąstymas, pablogėjusi atmintis;
- Odos blyškumas ir sausumas;
- Oro trūkumas, dusulys;
- Sutrikęs širdies ritmas;
- Plaukų slinkimas;
- Plaukai ir nagai tampa trapūs.
Per didelis feritino kiekis
„Feritinas apskritai yra įdomus rodiklis. Feritino kiekio sumažėjimas dažniausiai rodo geležies trūkumą, dar – hemolizinė anemiją. Bet kartais būna situacijų, kai feritino kiekis padidėjęs. Esant feritino padidėjimui, darome daugybę papildomų tyrimų. Padidėjimas gali būti susijęs su daugybe infekcinių susirgimų, onkologinėmis ligomis, lėtinėmis uždegiminėmis autoimuninėmis ligomis, reumatinėmis ligomis, hemochromatoze. Tada jau gydytojui iškyla didelis klausimas, nuo ko pradėti tirti žmogų“, – sako šeimos gydytoja J. Gudonytė.
Pasak gydytojos, jei žmogus serga kokia nors lėtine liga, feritinas ne visada atspindi geležies trūkumą, jis gali būti normos ribose arba aukštesnis už normą, bet žmogus vis tiek turi mažakraujystę.
Padidėjęs feritino kiekis gali būti sergant šiomis ligomis:
- Hemochromatozė. Paveldima liga, kai organizmas kaupia per daug geležies, gali būti pažeidžiamos kepenys, kasa, širdis;
- Lėtinės uždegiminės ligos (reumatoidinis artritas, sisteminė raudonoji vilkligė);
- Įvairios ūminės ir lėtinės infekcinės ligos;
- Onkologinės ligos. Padidėjęs feritino rodiklis gali įspėti apie tam tikras onkologines ligas;
- Kepenų ligos. Kepenys dalyvauja geležies metabolizme, todėl jų funkcijos sutrikimai turi įtakos feritino lygiui;
- Metabolinis sindromas ir nutukimas;
- Nesaikingas alkoholio vartojimas;
- Lėtinės inkstų ligos.
Feritino pertekliaus simptomai
- Nuovargis;
- Sąnarių skausmas;
- Odos patamsėjimas;
- Širdies veiklos sutrikimai;
- Kepenų funkcijos sutrikimai;
- Svorio netekimas.
Kada reikalingas feritino tyrimas?
Pasak gydytojos J. Gudonytės, dėl feritino tyrimo paprastai sprendžia gydytojas, bet galima šį tyrimą pasidaryti profilaktiškai, jei pacientas nori išsitirti sveikatą išsamiau. Feritino tyrimas gali būti skiriamas:
- Įtariant geležies stoką (kamuoja nuovargis, silpnumas ir kiti simptomai);
- Nėščiosioms;
- Esant gausioms menstruacijoms;
- Sergant tam tikromis lėtinėmis ligomis.
Apibendinimui
Feritino tyrimas – tai paprastas, bet itin vertingas diagnostinis įrankis, leidžiantis įvertinti organizmo geležies atsargas ir anksti pastebėti tiek trūkumą, tiek perteklių. Tinkamas feritino kiekis yra būtinas ne tik deguonies pernešimui, bet ir bendrai organizmo energijai, imunitetui bei fizinei ir emocinei savijautai.
Per mažas feritino kiekis gali lemti geležies stoką ir mažakraujystę, o per didelis – rodyti uždegiminius, autoimuninius ar net onkologinius procesus. Todėl svarbu neignoruoti net subtilių simptomų, tokių kaip nuovargis, silpnumas ar dėmesio stoka, ir laiku pasitarti su gydytoju.
Rūpinimasis savo sveikata prasideda nuo žinojimo. Reguliarūs kraujo tyrimai, atsakinga mityba ir konsultacijos su sveikatos specialistais – tai veiksmingi žingsniai, padedantys išlaikyti gerą savijautą, užkirsti kelią rimtesniems sveikatos sutrikimams ir užtikrinti, kad jūsų organizmas turėtų viską, ko jam reikia, kad veiktų sklandžiai.
Pasitikrinkite sveikatą laiku – jūsų kūnas tikrai pasakys ačiū.


