Šlapimo nelaikymas – nemaloni liga
Serga beveik visi
Su šlapimo nelaikymu susiduria įvairaus amžiaus žmonės. Du kartus dažniau šis negalavimas vargina moteris. Tai sukelia ne tik fizines, bet ir psichologines kančias. Liga dažnai priverčia keisti kasdienius įpročius, vengti bendravimo su aplinkiniais, net keisti profesiją. Šlapimo nelaikymas nekelia pavojaus gyvybei, tačiau negydant ilgainiui gali atsirasti komplikacijų. Pasak gydytojų, daug ligonių į juos kreipiasi tik tada, kai liga ima kelti itindaug problemų. Tai būna praėjus maždaug 5 metams nuo pirmųjų simptomų atsiradimo. Kodėl? Kai kurie mano, kad šlapimo nelaikymas yra neišgydoma senėjimo liga, o kiti tiesiog gėdijasi prisipažinti turį šį negalavimą. Ir vieni, ir kiti neieško profesionalios pagalbos, tačiau dabar yra daug efektyvių būdų šlapimo nelaikymui gydyti.
Šlapimo nelaikymo priežastys:
• Šlapimo pūslę užveriančiojo raumens suglebimas, pasireiškia esant dideliam fiziniam krūviui.
• Per didelis šlapimą išstumiančiojo raumens jautrumas.
• Sumažėjęs šlapimą išstumiančio raumens tonusas (šlapimo nelaikymas dėl pūslės perpildymo).
Kartais gali būti ne viena priežastis, pavyzdžiui, šlapimas nelaikomas vienu metu ir esant dideliam fiziniam krūviui, ir susilpnėjus išstumiančiajam raumeniui. Vyrams šis negalavimas atsiranda pašalinus prostatą.
Kodėl kenčia būtent moterys?
Ši problema dažniausiai vargina moteris. Nustatyta, kad 10–25 proc. moterų, vyresnių nei 30 metų, nuolat arba periodiškai negali visiškai kontroliuoti šlapimo pūslės. Ši problema bėgant metams didėja. Gydytojai mano, kad nuo 50 metų amžiaus su šia problema susiduria jau apie 60 proc. moterų (tikslaus skaičiaus nėra, nes daug ligonių slepia savo rūpesčius). Moterims gera šlapimo pūslės veikla priklauso nuo tinkamo dubens ir pūslės bei lytinių organų raumenų tonuso. Daugiau fiziškai padirbėjus, šių raumenų pokyčiai moterims dažniausiai sukelia šlapimo nelaikymą, nes:
• suglemba šlapimo ir lytinių organų raumeninis apvalkalas;
• gali nusileisti šlapimo pūslė ir šlapimkanalis, todėl imama nebelaikyti šlapimo;
• per menopauzę, kai kiaušidėsvisiškai nustoja gaminti hormonus;
• pažeidžiami lyties organai iršlapimo raumenys (tai dažnai atsitinka gimdant natūraliai).
Kas turėtų kelti nerimą?
Požymiai priklauso nuo ligos įsisenėjimo. Gydytojai skiria tris šios ligos etapus:
I laipsnis – kai stovint patiriamas didelis fizinis krūvis, imama šiek tiek nelaikyti šlapimo;
II laipsnis – kai šlapimo negalima sulaikyti atliekant kasdienius darbus, kosint, čiaudint, juokiantis, keičiant kūno padėtį;
III laipsnis – kai šlapimo negalima sulaikyti gulint ir atliekant mažo fizinio krūvio reikalaujantį darbą.
Kada eiti pas gydytoją?
Kuo anksčiau, kai tik atsiranda pirmieji požymiai. Gydytojas turi nustatyti negalavimo priežastį (šlapimo nelaikymas gali būti ir kitų ligų požymis, pavyzdžiui, vyrams – dėl prostatos ligų, moterims – dėl gimdos ligų). Nuėję pas gydytoją turėsite pereiti šiuos etapus:
1. Pokalbis, kurio metu gydytojas išklausinės, kada, esant kokioms situacijoms nelaikote šlapimo.
2. Įklotų testas. Tai paprasčiausias tyrimas. Ligonis įsideda įklotą ir 45 min. atlieka tam tikrus veiksmus (lipa laiptais, čiaudi, kosti, daro pritūpimus, plauna rankas, nuo žemės ima daiktus). Jei įklotas po šio testo pratimų tampa mažiausiai 2 g sunkesnis, tai rodo, kad sergama šia liga.
3. Jeigu požymiai labai stiprūs, gydytojas atlieka urodinaminius tyrimus.
Koks yra gydymas?
Tai priklauso nuo ligos įsisenėjimo. Kai liga būna dar tik ankstyvos fazės, sėkmingas gydymas – stiprinant dubens raumenis. Bet, pasitarus su gydytoju, galima pasirinkti įvairius būdus:
• fitoterapiją. Verta atsigręžti į gamtą ir išbandyti žmonių jau nuo seno naudotą augalinę terapiją.
Puikiai pažįstamos spanguolės ir meškauogės gali padėti įveikti šlapimo takų uždegimus, o moliūgų sėklų nauda stiprinant šlapimo pūslės ir šlapimo sistemos raumenis įrodyta moksliniais tyrimais: moliūgų sėklų ekstraktas padeda ne tik stiprinti šlapimo pūslės raumenis, bet ir juos atpalaiduoti, kas yra svarbu geram šlapimo pasišalinimo iš šlapimo pūslės procesui.
Šiandien augalinės terapijos priemonių galima rasti kiekvienoje vaistinėje. Gydomieji ir sveikatą palaikantys augaliniai preparatai bei vitaminas D naudingi šlapimo pūslės ir šlapimo takų bei raumenų funkcijoms;
• vadinamuosius Kėgelio pratimus;
• dubens dugno raumenų elektrostimuliaciją;
• gydytojo patarti vartoti vaistai, reguliuojantys pūslės veiklą.
Kada būtina operacija?
Operacija – tai vienintelis efektyvus gydymo būdas, kai yra III laipsnio liga (kartais ir II). Ją reikia daryti tada, kai dėl dubens dugno raumenų suglebimo iškrinta gimda arba pūslė, po kitų gydymo būdų nėra pagerėjimo.
Atsižvelgiant į amžių, sveikatos būklę, ligos sunkumą, jos priežastis, parenkamas tinkamiausias gydymo būdas: tradicinis (atvira pilvo operacija) arba laparoskopija.
2024 07 09 / Moters savaitė
Su šlapimo nelaikymu susiduria įvairaus amžiaus žmonės. Du kartus dažniau šis negalavimas vargina moteris. Tai sukelia ne tik fizines, bet ir psichologines kančias. Liga dažnai priverčia keisti kasdienius įpročius, vengti bendravimo su aplinkiniais, net keisti profesiją. Šlapimo nelaikymas nekelia pavojaus gyvybei, tačiau negydant ilgainiui gali atsirasti komplikacijų. Pasak gydytojų, daug ligonių į juos kreipiasi tik tada, kai liga ima kelti itindaug problemų. Tai būna praėjus maždaug 5 metams nuo pirmųjų simptomų atsiradimo. Kodėl? Kai kurie mano, kad šlapimo nelaikymas yra neišgydoma senėjimo liga, o kiti tiesiog gėdijasi prisipažinti turį šį negalavimą. Ir vieni, ir kiti neieško profesionalios pagalbos, tačiau dabar yra daug efektyvių būdų šlapimo nelaikymui gydyti.
Šlapimo nelaikymo priežastys:
• Šlapimo pūslę užveriančiojo raumens suglebimas, pasireiškia esant dideliam fiziniam krūviui.
• Per didelis šlapimą išstumiančiojo raumens jautrumas.
• Sumažėjęs šlapimą išstumiančio raumens tonusas (šlapimo nelaikymas dėl pūslės perpildymo).
Kartais gali būti ne viena priežastis, pavyzdžiui, šlapimas nelaikomas vienu metu ir esant dideliam fiziniam krūviui, ir susilpnėjus išstumiančiajam raumeniui. Vyrams šis negalavimas atsiranda pašalinus prostatą.
Kodėl kenčia būtent moterys?
Ši problema dažniausiai vargina moteris. Nustatyta, kad 10–25 proc. moterų, vyresnių nei 30 metų, nuolat arba periodiškai negali visiškai kontroliuoti šlapimo pūslės. Ši problema bėgant metams didėja. Gydytojai mano, kad nuo 50 metų amžiaus su šia problema susiduria jau apie 60 proc. moterų (tikslaus skaičiaus nėra, nes daug ligonių slepia savo rūpesčius). Moterims gera šlapimo pūslės veikla priklauso nuo tinkamo dubens ir pūslės bei lytinių organų raumenų tonuso. Daugiau fiziškai padirbėjus, šių raumenų pokyčiai moterims dažniausiai sukelia šlapimo nelaikymą, nes:
• suglemba šlapimo ir lytinių organų raumeninis apvalkalas;
• gali nusileisti šlapimo pūslė ir šlapimkanalis, todėl imama nebelaikyti šlapimo;
• per menopauzę, kai kiaušidėsvisiškai nustoja gaminti hormonus;
• pažeidžiami lyties organai iršlapimo raumenys (tai dažnai atsitinka gimdant natūraliai).
Kas turėtų kelti nerimą?
Požymiai priklauso nuo ligos įsisenėjimo. Gydytojai skiria tris šios ligos etapus:
I laipsnis – kai stovint patiriamas didelis fizinis krūvis, imama šiek tiek nelaikyti šlapimo;
II laipsnis – kai šlapimo negalima sulaikyti atliekant kasdienius darbus, kosint, čiaudint, juokiantis, keičiant kūno padėtį;
III laipsnis – kai šlapimo negalima sulaikyti gulint ir atliekant mažo fizinio krūvio reikalaujantį darbą.
Kada eiti pas gydytoją?
Kuo anksčiau, kai tik atsiranda pirmieji požymiai. Gydytojas turi nustatyti negalavimo priežastį (šlapimo nelaikymas gali būti ir kitų ligų požymis, pavyzdžiui, vyrams – dėl prostatos ligų, moterims – dėl gimdos ligų). Nuėję pas gydytoją turėsite pereiti šiuos etapus:
1. Pokalbis, kurio metu gydytojas išklausinės, kada, esant kokioms situacijoms nelaikote šlapimo.
2. Įklotų testas. Tai paprasčiausias tyrimas. Ligonis įsideda įklotą ir 45 min. atlieka tam tikrus veiksmus (lipa laiptais, čiaudi, kosti, daro pritūpimus, plauna rankas, nuo žemės ima daiktus). Jei įklotas po šio testo pratimų tampa mažiausiai 2 g sunkesnis, tai rodo, kad sergama šia liga.
3. Jeigu požymiai labai stiprūs, gydytojas atlieka urodinaminius tyrimus.
Koks yra gydymas?
Tai priklauso nuo ligos įsisenėjimo. Kai liga būna dar tik ankstyvos fazės, sėkmingas gydymas – stiprinant dubens raumenis. Bet, pasitarus su gydytoju, galima pasirinkti įvairius būdus:
• fitoterapiją. Verta atsigręžti į gamtą ir išbandyti žmonių jau nuo seno naudotą augalinę terapiją.
Puikiai pažįstamos spanguolės ir meškauogės gali padėti įveikti šlapimo takų uždegimus, o moliūgų sėklų nauda stiprinant šlapimo pūslės ir šlapimo sistemos raumenis įrodyta moksliniais tyrimais: moliūgų sėklų ekstraktas padeda ne tik stiprinti šlapimo pūslės raumenis, bet ir juos atpalaiduoti, kas yra svarbu geram šlapimo pasišalinimo iš šlapimo pūslės procesui.
Šiandien augalinės terapijos priemonių galima rasti kiekvienoje vaistinėje. Gydomieji ir sveikatą palaikantys augaliniai preparatai bei vitaminas D naudingi šlapimo pūslės ir šlapimo takų bei raumenų funkcijoms;
• vadinamuosius Kėgelio pratimus;
• dubens dugno raumenų elektrostimuliaciją;
• gydytojo patarti vartoti vaistai, reguliuojantys pūslės veiklą.
Kada būtina operacija?
Operacija – tai vienintelis efektyvus gydymo būdas, kai yra III laipsnio liga (kartais ir II). Ją reikia daryti tada, kai dėl dubens dugno raumenų suglebimo iškrinta gimda arba pūslė, po kitų gydymo būdų nėra pagerėjimo.
Atsižvelgiant į amžių, sveikatos būklę, ligos sunkumą, jos priežastis, parenkamas tinkamiausias gydymo būdas: tradicinis (atvira pilvo operacija) arba laparoskopija.
2024 07 09 / Moters savaitė
Susijusios prekės
PATRAUKLI KAINA
-20%
.png)