Geležis

Geležis – energijai, kraujodarai ir normaliai organizmo veiklai
Geležis yra vienas svarbiausių mineralų žmogaus organizme. Ji reikalinga ne tik kraujui ir hemoglobino gamybai, bet ir energijos apykaitai, pažinimo funkcijoms, imunitetui bei normaliai raumenų veiklai.
Kadangi organizmas pats geležies negamina, svarbu jos gauti su maistu, o esant padidėjusiam poreikiui ar nustatytam trūkumui – parinkti tinkamą geležies papildymo būdą – geležies papildais ir tam tikra mityba. 

Kodėl organizmui reikalinga geležis?

Svarbi raudonųjų kraujo kūnelių gamybai
Geležis reikalinga normaliam hemoglobino ir raudonųjų kraujo kūnelių susidarymui.
Kaulų čiulpuose ji naudojama naujų eritrocitų gamybai, todėl tinkamas geležies kiekis yra svarbus normaliai kraujodarai.

Padeda pernešti deguonį
Geležis yra hemoglobino – raudonųjų kraujo kūnelių baltymo – sudedamoji dalis.
Hemoglobinas suriša deguonį plaučiuose ir perneša jį į organizmo audinius bei ląsteles. Dėl to geležis yra tiesiogiai susijusi su normaliu organizmo aprūpinimu deguonimi.

Prisideda prie energijos apykaitos
Geležis dalyvauja mitochondrijų veikloje – procesuose, kurių metu maistinės medžiagos paverčiamos ląstelėms reikalinga energija.
Pakankamas geležies kiekis padeda palaikyti normalią energijos apykaitą ir kasdienį darbingumą.

Padeda mažinti nuovargį
Kai organizme trūksta geležies, gali sumažėti deguonies tiekimas audiniams ir sutrikti normali energijos gamyba.
Todėl geležis padeda mažinti pavargimo jausmą ir nuovargį.

Palaiko pažinimo funkcijas
Geležis prisideda prie normalios pažinimo funkcijos.
Ji svarbi dėmesiui, koncentracijai, mokymuisi ir normaliai smegenų veiklai, nes smegenų audiniams reikalingas nuolatinis deguonies ir energijos tiekimas.

Reikalinga raumenų veiklai
Geležis yra mioglobino – raumenyse esančio baltymo – sudedamoji dalis.
Mioglobinas padeda kaupti ir perduoti deguonį raumenims, todėl geležis svarbi fizinio aktyvumo metu ir kasdienėje veikloje.

Prisideda prie normalios imuninės sistemos veiklos
Geležis reikalinga normaliam imuninių ląstelių funkcionavimui, jų dauginimuisi ir organizmo apsauginiam atsakui.
Svarbu išlaikyti pusiausvyrą, nes imuninę sistemą gali neigiamai veikti tiek geležies trūkumas, tiek jos perteklius.

Dalyvauja ląstelių dalijimosi procese
Geležis yra įvairių fermentų sudedamoji dalis ir dalyvauja DNR sintezėje bei ląstelių dalijimosi procesuose.
Tai ypač svarbu augimo, nėštumo, audinių atsinaujinimo ir intensyvaus fizinio krūvio laikotarpiais.

Pagrindinės geležies funkcijos
 

Patvirtinti EFSA sveikatingumo teiginiai apie geležį
Geležis:
• padeda palaikyti normalią energijos apykaitą;
• padeda mažinti pavargimo jausmą ir nuovargį;
• padeda palaikyti normalią pažinimo funkciją;
• padeda palaikyti normalią imuninės sistemos veiklą;
• padeda palaikyti normalų raudonųjų kraujo kūnelių ir hemoglobino susidarymą;
• padeda užtikrinti normalų deguonies pernešimą organizme;
• atlieka tam tikrą funkciją ląstelių dalijimosi procese.

Kaip organizmas reguliuoja geležies kiekį?
Geležies pasisavinimą ir jos judėjimą organizme reguliuoja hormonas hepcidinas.
Kai hepcidino kiekis padidėja, žarnyne pasisavinama mažiau geležies ir mažiau jos išleidžiama iš organizmo atsargų.
Kai geležies trūksta, hepcidino kiekis paprastai mažėja, todėl organizmas gali pasisavinti daugiau geležies.
Šiam procesui įtakos taip pat gali turėti uždegimas, infekcijos, fizinis krūvis ir individuali sveikatos būklė.

Kam geležies trūkumo rizika gali būti didesnė?
Didesnį geležies poreikį ar trūkumo riziką gali turėti:
• moterys, patiriančios gausias menstruacijas;
• nėščiosios;
• augantys vaikai ir paaugliai;
• intensyviai sportuojantys žmonės;
• vegetarai ir veganai;
• žmonės, turintys virškinimo ar geležies pasisavinimo sutrikimų;
• dažnai kraujo duodantys asmenys.

Kokie požymiai gali būti susiję su geležies trūkumu?
Galimi požymiai:
• nuolatinis nuovargis;
• silpnumas;
• sumažėjęs fizinis pajėgumas;
• dusulys fizinio krūvio metu;
• galvos svaigimas;
• pablogėjusi koncentracija;
• blyški oda;
• padažnėjęs širdies plakimas;
• šalčio pojūtis;
• plaukų slinkimas ar silpni nagai.
Šie simptomai nėra būdingi tik geležies trūkumui, todėl savarankiškai diagnozuoti būklės nereikėtų.

Kaip įvertinamas geležies kiekis?
Dažniausiai rekomenduojami tyrimai:
- bendras kraujo tyrimas (BKT);
- feritinas;
- transferino satūracija (TSAT);
- geležies koncentracija serume;
- C reaktyvusis baltymas (CRB), padedantis įvertinti, ar feritino rodiklių neveikia uždegimas.

Tyrimų rezultatai padeda įvertinti individualų geležies poveikį ir pasirinkti tinkamiausią vartojimo strategiją. Geležies papildų nerekomenduojama vartoti profilaktiškai, neįvertinus individualaus poreikio. Per didelis geležies kiekis taip pat gali būti pavojingas organizmui, todėl geležies papildų dozę ir vartojimo trukmę rekomenduojama parinkti pagal kraujo tyrimų rezultatus ir sveikatos priežiūros specialisto rekomendacijas.
Svarbu! Vien hemoglobino tyrimo gali nepakakti, nes geležies atsargos gali būti sumažėjusios dar prieš išsivystant mažakraujystei. Jei hemoglobinas sumažėjęs, vadinasi, geležies stoka jau įsisenėjusi problema.

Kaip organizmas pasisavina geležį?
Geležies pasisavinimas priklauso nuo jos formos ir įvairių organizmo bei mitybos veiksnių. Ne visa geležis paisavinama vienodai. Geležies galima gauti iš gyvūninės ir augalinės kilmės maisto.

Geležies forma
Hemo geležis randama:
- raudonoje mėsoje;
- kepenyse;
- paukštienoje;
- žuvyje;
- jūros gėrybėse.

Nehemo geležis randama:
• ankštiniuose produktuose;
• tamsiai žaliose lapinėse daržovėse;
• grūduose;
• riešutuose;
• sėklose;
• geležimi praturtintuose maisto produktuose.

Kokios būna nehemo geležies formos naudojamos maisto papilduose?
- Geležies sulfatas; 
- Geležies fumaratas;
- Geležies gliukonatas;
- Geležies difosfatas (pirofosfatas);
- Geležies bisglicinatas;
- Liposominė geležis.

Kas gali mažinti geležies pasisavinimą?
Geležies pasisavinimui gali turėti įtakos:
• kava ir arbata;
• didelis kalcio kiekis;
• fitatai, esantys grūduose ir ankštiniuose produktuose;
• sumažėjęs skrandžio rūgštingumas;
• kai kurie virškinimo sistemos sutrikimai;
• padidėjęs hepcidino kiekis;
• uždegiminės būklės.

Dažniausiai užduodami klausimai apie geležį

Kodėl nepasisavinama geležis?
Geležies pasisavinimą gali mažinti tam tikri produktai: kalcis, fitatai, sumažėjęs skrandžio rūgštingumas, padidėjęs hepcidino kiekis ir kai kurios virškinimo sistemos ligos.

Kokie tyrimai parodo geležies trūkumą?
Tiksliausiai geležies atsargas padeda įvertinti feritinas kartu su bendru kraujo tyrimu, transferino saturacija, geležies koncentracija serume ir, prireikus, CRB.

Ar geležis suteikia energijos?
Geležis pati nėra energijos šaltinis, tačiau ji prisideda prie normalios energijos apykaitos ir deguonies pernešimo. Kai geležies trūksta, žmogus gali jausti nuovargį ir sumažėjusį darbingumą.

Ar geležies trūkumas visada reiškia mažakraujystę?
Ne. Pirmiausia gali sumažėti geležies atsargos, tačiau hemoglobino kiekis dar kurį laiką gali išlikti normalus. Todėl svarbu vertinti ne tik hemoglobiną, bet ir feritiną bei kitus rodiklius.

Kada geriausia vartoti geležį?
Vartojimo laikas priklauso nuo pasirinktos geležies formos ir individualaus toleravimo. Kai kurios geležies formos (pavyzdžiui, geležies bisglicinatas arba sulfatas) geriau pasisavinamos nevalgius, tačiau gali dirginti virškinimo sistemą. Vartojimo rekomendacijas reikėtų derinti prie konkretaus produkto. Liposominę geležį galite vartoti tiek prieš maistą, tiek ir su maistu.

Ar geležį galima vartoti kartu su kava?
Kava ir arbata gali mažinti kai kurių geležies formų pasisavinimą. Dažniausiai rekomenduojama tarp geležies vartojimo ir kavos ar arbatos daryti bent 1–2 valandų pertrauką. Jei renkatės mikrokapsuliuotą liposomose geležies formą, jei norite, galite vartoti ir su kava.

Ar geležį reikia vartoti su vitaminu C?
Vitaminas C gali pagerinti nehemo geležies pasisavinimą. Tačiau jo poreikis priklauso nuo vartojamos geležies formos ir produkto sudėties.

Ar laktoferinas padeda pasisavinti geležį? 
Laktoferinas – tai natūralus baltymas, randamas žmogaus organizme ir piene. Moksliniai tyrimai rodo, kad tam tikrais atvejais laktoferinas gali padėti palaikyti geležies apykaitą, tačiau jo veikimo mechanizmas skiriasi nuo geležies papildų. Todėl laktoferiną reikėtų vartoti kartu su geležies papildais. 

Koks feritino kiekis laikomas optimaliu?
PSO duomenimis, sveikiems suaugusiesiems geležies trūkumą rodo feritino koncentracija mažesnė nei 15 µg/L, tačiau klinikinėje praktikoje geležies stoka dažnai įtariama jau esant <45 µg/L, ypač jei pasireiškia simptomai. Daugeliui suaugusiųjų 50–100 µg/L laikomas geru geležies atsargų intervalu. Feritino rezultatą visada reikėtų vertinti kartu su hemoglobinu, transferino saturacija (TSAT), CRB ir kitais kraujo tyrimais.

Kada geriausia atlikti geležies tyrimus?
Jeigu įtariamas geležies trūkumas arba vertinamas gydymo efektyvumas.